Intelektinė logistika – technologinės

naujovės ir galimybės

Lietuvos vežėjams ir ekspeditoriams

Dr. Aldona Jarašūnienė

VGTU VEIKLA IR

PERSPEKTYVOS ITS

SRITYJE Atlikti intelektinių transporto sistemų plėtros ir taikymo galimybių tyrimų rezultatai buvo pateikti LR Susisiekimo ministerijai šiose studijose:

• Informacinių technologijų panaudojimas kuriant intelektines transporto sistemas ir jas integruojant į transeuropinius transporto tinklus;

• Eismo įvykių valdymas naudojant ITS.

Parengta ir išleista monografija: • Intelektinės transporto sistemos.

Vadovavimas doktorantui, magistrantams, kurių temos, siejasi su ITS.

Atlikta habilitacijos procedūra: • Intelektinių transporto sistemų plėtra ir taikymo galimybių tyrimas.

Rengiami ir publikuojami straipsniai tarptautinėse konferencijose bei tarptautiniuose mokslo žurnaluose.

VGTU Transporto Inžinerijos fakulteto narystė ECTRI ITS ir intelektinės infrastruktūros grupėje (Europos transporto institutų konferencija).

VGTU Transporto Inžinerijos fakulteto narystė ITS Lietuva asociacijoje.

Intelektinė logistika (IL) – logistikos veikla (procesas)

valdoma realiame laike, operatyviai nustatomi sutrikimai

ir pašalinami anksčiau nei pastebi klientas.

• daugiau logistikos paslaugų reiškia daugiau

logistikos tiekėjų;

• daugiau informacijos internete reiškia daugiau

informacijos, paskirstytos realiuoju laiku;

• logistikos procesus kontroliuoja efektyvi informacinė

sistema;

• lanksti architektūra, siejama su logistika ir įgalinanti

stebėti prekių ir informacijos judėjimą realiuoju laiku;

• daugkartinių logistikos procesų, prekybos partnerių ir

klientų valdymo sistemų integravimas.

Intelektinę logistiką galima suprasti taip:

Intelektinės logistikos

koncepcija:

• tiekimo grandinės tobulinimas

bendradarbiaujant ir pasitelkiant informacinių

bei komunikacinių technologijų plėtrą.

Intelektinės logistikos koncepcija remiasi trimis

komponentais:

• ryšiu,

• skaidrumu,

• planavimu.

Koncepciniu požiūriu intelektinę logistiką galima

įsivaizduoti kaip tinklą, sudarytą iš įvairių

elementų:

• fizinės vertės srautų tinklo, elektroninio duomenų

mainų ryšio (informacinės vertės srautas),

• skaidrumo elemento, nurodančio pasitikėjimo ir

bendradarbiavimo svarbą (socioekonominis

srautas),

• ir planavimo elemento, kuriame kontrolė bei

metodų pertvarkymas atsispindi pačiame tinkle.

Priemonės logistikos

veikloje

• modernios sandėliavimo technologijos,

• siuntų ir krovinių vietų nustatymas,

• važtaraščių pildymas elektroniniu būdu,

• transporto priemonių vietos nustatymas,

• realaus laiko kontrolės ir valdymo sistemos,

• kuro suvartojimo kontrolė,

• tiesioginis maršrutų pateikimas konkrečioms

transporto priemonėms,

• darbo ir poilsio režimo kontrolės įrenginiai ir kt.

Logistikos įmonės aktyviai taiko intelektines

technologijas savo veikloje:

Intelektinės logistikos

papildomų paslaugų

teikimas klientams

• GPS taikymas (perspektyvoje – GALILEO);

• Transporto priemonių valdymo ir kontrolės sistema

„WebFleet“;

• Palydovinė mobiliųjų objektų apsaugos ir kontrolės

sistema „MobiSafe“;

• Kontrolės sistema „EutelTRACS“;

• Programa „GeoTrek“;

• Automobilių sekimo sistema „Seklys“;

• Transporto valdymo sistema „NaviSat“;

• Atsargų valdymo ir paklausos prognozavimo ir

daugialygio prognozavimo programa SLIM4.

Maršrutų planavimo

intelektinės technologijos

transporto įmonėse

• GIS programiniai paketai;

• Programa „ArcLogistics“;

• Programa AKIS-AVL.

Tarptautinės intelektinės

technologijos, naudojamos

ekspedijavimo įmonėse

• HERMIS;

• CRM;

• TRIS;

• Logyc system;

• Programos ir programiniai paketai, naudojami

ekspedijavimo įmonėse;

• Krovinių logistikos ir ekspedijavimo automatizuota

sistema.

Naudojant intelektines technologijas

multimodaliniame transporte,

sprendžiami uždaviniai:

• transporto priemonių eismo organizavimo;

• bendradarbiavimo su terminalais ir logistikos centrais;

• operatyviojo planavimo;

• dispečerinio valdymo;

• eksploatacijos išlaidų mažinimo;

• maršrutų optimizavimo;

• transporto priemonių įkrovumo ir darbo efektyvumo

didinimo;

• dokumentacijos ir atsiskaitymų valdymo.

Intelektinės technologijos

terminale

Siekiant optimizuoti operacijas terminale, kuriamos

intelektinės technologijos, kurių uždaviniai:

• sudarytų sutarčių valdymas;

• užsakymų ir suteiktų sandėlio paslaugų valdymas;

• krovinių apskaita;

• paslaugų kainų apskaita.

Multimodalinio transporto sektoriuje

naudojamų intelektinių technologijų

pavyzdžiai

• CIS – krovinių informacinė sistema, sukurta krovinių

persiuntimo darbams racionalizuoti.

• MapInfo – viena iš populiariausių GIS programinių

įrangų, leidžianti atlikti sudėtingą ir detalią duomenų

erdvinę analizę.

• Telekomunikacinės sistemos

• Edifact

• Seedos

• Condicos

Intelektinio tiekimo sistema

INTELEKTUALINIS TIEKIMAS

Internetinės verslo paslaugos Kainų užklausimo valdymas (RFQ) Paklausos planavimas Bendradarbiavimas gamyboje Sutarčių/Sandorių valdymas Prognozuojami užsakymai

Sandėliai

Reversinė logistika Paklausos įgyvendinimas Operatyvus užklausimas Prekių atsargų/inventoriaus

planavimas Sąskaitų valdymas Prekių sąrašų valdymas (BOM)

PROGRAMUOTOJŲ PASLAUGOS

Gamintojai

Tiekėjai ir ko-gamintojai

Logistikos ir transporto paslaugos

•D

uo

men

ų s

uri

nki

mas

; •

Tvar

um

as

• Shipment pointer,

• Shipment control,

• Transport order,

• Freight quotation,

• Warehouse control,

• Product pilot,

• Order monitor,

• Customs control

Intelektines logistikos paslaugas teikiančios įmonės suteikia

galimybę klientui naudojantis pažangiomis technologijomis

būti tiesiogiai (on line) susietam su fiziniu prekių gabenimo

procesu:

dr. Aldona Jarašūnienė