20online.tsu.edu.ge/data/file/10375/N08-(2166)-2014_web...dan aviciloT studentTaTvis gamocdebis...

12
Tamar dadiani Tbilisis saxelmwifo universitetSi mimdinare saswavlo wlis gazafxulis semestris sagamocdo pro- cesisTvis mzadeba aqtiurad mimdinareobs. Tsu-is ad- ministracia da sagamocdo centri yvela resursis mo- bilizebas cdilobs, rom gamocdebma maRal doneze da warmatebulad Caiaros. sagamocdo centris xelmZRvaneli maia CiRviniZe gamocdebis centralizebul sistemas dadebiTad afasebs da Tvlis, rom Tsu-Si danergilma Sefasebis ax- alma meTodma namdvilad gaamarTla, rac mimdinare ga- mocdebis SedegebiT kidev erTxel dadasturdeba. `amJamad 2013-2014 saswavlo wlis gazafxulis semes- tris daskvniTi da damatebiTi sagamocdo procesisT- vis mzadeba mimdinareobs. mniSvnelovania, rom am mxriv mTeli rigi siaxleebi gvaqvs: sagamocdo cxrili mTli- anad programulad keTdeba, raTa maqsimalurad Tavi- dan aviciloT studentTaTvis gamocdebis damTxvevis albaToba. aseve aRsaniSnavia, rom am saxiT gakeTebuli sagamocdo ganrigi ufro mosaxerxebeli iqneba Tsu-is TiToeuli studentisTvis. sagamocdo centrma imazec izruna, rom sagamocdo atmosfero da garemo sasiamov- no da komfortuli iyos yvela studentisaTvis. sagamocdo centris mTeli Semadgenloba aqtiurad muSaobs, rom sagamocdo procesma gamarTulad da ux- arvezod Caiaros~, _ ganacxada maia CiRvinaZem. uyureT SabaTs, 21 da 28 ivniss, 17 saaTze sazogadoebrivi mauwyeblis meore arxis eTerSi gadacemas `universiteti~ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan 20 ivnisi, paraskevi, 2014 w., ¹8 sagamocdo procesisTvis mzadeba gadacema yvela universitetelisTvis nomerSi medicinis fakultetis dekanad kvlav aleqsandre ciskariZe airCies ........................................................... 2 qarTul-afxazuri samecniero urTierTobebis uaxlesi qronika ........ 5 axlad arCeuli studenturi TviTmmarTveloba axal samoqmedo gegmaze muSaobs ......................................... 8 axalgazrda istorikosi uaxlesi istoriis pirispir .................................... 9 qarTveli fizikosebis axlad aRmoCenili meTodi msoflioSi jer aravis gamouyenebia gv. 3 proeqti `anTimoz iverieli _ qarTul-evropuli dialogi~ gv. 4 fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebani anu „farTod ganaTlebuli maswavleblis“ ZiebaSi gv. 6-7

Transcript of 20online.tsu.edu.ge/data/file/10375/N08-(2166)-2014_web...dan aviciloT studentTaTvis gamocdebis...

  • Tamar dadiani

    Tbilisis saxelmwifo universitetSi mimdinare saswavlo wlis gazafxulis semestris sagamocdo pro-cesisTvis mzadeba aqtiurad mimdinareobs. Tsu-is ad-ministracia da sagamocdo centri yvela resursis mo-bilizebas cdilobs, rom gamocdebma maRal doneze da warmatebulad Caiaros.

    sagamocdo centris xelmZRvaneli maia CiRviniZe gamocdebis centralizebul sistemas dadebiTad afasebs da Tvlis, rom Tsu-Si danergilma DSefasebis ax-alma meTodma namdvilad gaamarTla, rac mimdinare ga-mocdebis SedegebiT kidev erTxel dadasturdeba.

    `amJamad 2013-2014 saswavlo wlis gazafxulis semes-tris daskvniTi da damatebiTi sagamocdo procesisT-vis mzadeba mimdinareobs. mniSvnelovania, rom am mxriv mTeli rigi siaxleebi gvaqvs: sagamocdo cxrili mTli-anad programulad keTdeba, raTa maqsimalurad Tavi-dan aviciloT studentTaTvis gamocdebis damTxvevis albaToba. aseve aRsaniSnavia, rom am saxiT gakeTebuli sagamocdo ganrigi ufro mosaxerxebeli iqneba Tsu-is TiToeuli studentisTvis. sagamocdo centrma imazec izruna, rom sagamocdo atmosfero da garemo sasiamov-no da komfortuli iyos yvela studentisaTvis.

    sagamocdo centris mTeli Semadgenloba aqtiurad muSaobs, rom sagamocdo procesma gamarTulad da ux-arvezod Caiaros~, _ ganacxada maia CiRvinaZem.

    uyureT SabaTs, 21 da 28 ivniss,17 saaTze sazogadoebrivi mauwyeblis

    meore arxis eTerSi gadacemas

    `universiteti~

    ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

    20ivnisi,

    paraskevi, 2014 w., N¹8

    sagamocdo procesisTvis mzadeba

    gadacema yvela universitetelisTvis

    n o m e r S imedicinis fakultetis dekanadkvlav aleqsandre ciskariZeairCies ........................................................... 2

    qarTul-afxazuri samecniero urTierTobebis uaxlesi qronika ........ 5

    axlad arCeuli studenturi TviTmmarTveloba axal samoqmedo gegmaze muSaobs ......................................... 8

    axalgazrda istorikosi uaxlesi istoriis pirispir .................................... 9

    qarTveli fizikosebis axlad aRmoCenili meTodi msoflioSi jer aravis gamouyenebia gv. 3

    proeqti `anTimoz iverieli _ qarTul-evropuli dialogi~ gv. 4

    fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebani anu „farTod ganaTlebuli maswavleblis“ ZiebaSi gv. 6-7

  • Tbilisis universiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

    2

    nugzar Todua,Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultetis profesori:

    _ samwuxarod, universitetSi saswavlo praqtikis organizeba sakmaod dabal donezea. profesorebs sakuTari iniciativisa da nacnobobis xarjze uwevT im obieqtebis moZebna, sadac studenti saswavlo staJirebas gaivlis.

    gadasaxedia bakalavriatSi saswavlo kursebze studentTa daregistri-rebis sakiTxic. paradoqsia, magram faqtia, rom studentebi erTdroulad ramdenime saganSi arian daregistrirebuli, rac sakmaod uxerxul situacias qmnis. registraciis aseTi sistema unda Seicvalos.

    aucilebelia akademiuri personalisTvis Tanamedrove teqnikiT aRWur-vili garemos Seqmna. Cveni fakultetis ramdenime kaTedraze Casatarebelia saremonto-sarekonstruqcio samuSaoebi.

    sakmaod mwvaved igrZnoba mSobliur enaze saxelmZRvaneloebis naklebo-ba. saWiroa, universitetma naTargmni literaturis gamocema daafinansos. aqve unda wavaxalisoT originaluri qarTuli saxelmZRvaneloebis Seqmnac.

    gadasaxedia profesorTa datvirTvis gaangariSebis arsebuli sistemac. dReisaTvis marto leqciebiTa da sakonsultacio saaTebiT profesorTa datvirTvis gansazRvra, vfiqrob, arasworia. arsad ar fiqsirdeba kvleviTi proeqtis, sabakalavro da samagistro naSromebis xelmZRvaneloba.

    saWiroa biznesis administrirebis sferoSi calkeuli mecnierebis ganvi-TarebisTvis xelSewyoba da maTi popularizacia. am saqmeSi warmatebis miR-wevis erT-erTi gzaa magistraturisa da doqtoranturis safexurebze bizne-sis administrirebis mecnierebebSi Sesabamisi akademiuri xarisxis miniWeba. vfiqrob, unda aRdges marketingSi, menejmentSi, finansebsa da buRalteriaSi biznesis administrirebis magistrisa da doqtoris akademiuri xarisxebis mi-niWeba. es zedmet finansur danaxarjebTan araa dakavSirebuli da problemis gadawyveta advilad SeiZleba.

    unda vizrunoT samagistro da sadoqtoro programebis amoqmedebazec. gadasaxedia mowveuli pedagogebis anazRaurebis sistemac. cota ucnau-

    ria, roca erTi da igive leqciis CatarebisTvis pedagogebi diametriulad gansxvavebul anazRaurebas Rebuloben. mowveuli personalis motivacia rom ar daikargos, saWiroa Sesaferisi anazRaurebac. saWiroa maTi metad CarTva saswavlo procesSi (kaTedris saqmianobaSi).

    da bolos, maRliv korpusSi studentebis umetesoba ukmayofilebas ga-moTqvams kvebis obieqtis ararsebobis gamo. saWiroa, administraciam izru-nos am problemis mowesrigebazec.

    dali nikolaiSvili,Tsu-is geografis departamentis asocirebuli profesori:

    _ is gamowvevebi, romlis winaSec dRes Cveni universiteti dgas, SeiZ le ba davajgufoT saerTo sauniversiteto da viwro specializirebul prob le me-bad. rogorc geografi, gamovyofdi mxolod ramdenimes.

    momavali geografisTvis metad mniSvnelovania Tval sa Ci noeba. raTa xedavde da ara ubralod uyurebde bunebas, auci le be lia misi sworad aR qma. amitom `geografis Tvali” jer saTanadod aRWur vil audi to riaSi, Semdeg ki velze, uSualo dak vir ve bebiT unda ixve we bodes. sam wu xarod, is realoba, ris winaSec dRes Cven vdgavarT, amis SesaZ leb lo bas ar iZleva. amitom auci-

    reqtorTan Sexvedris SemTxvevaSi ra sakiTxs wamowevT?

    gzavnili administracias

    le be lia saTanado TvalsaCinoebis gamoyeneba rogorc saleqcio, ise praqti-kuli me ca dineobebisas.

    momavali geografis CamoyalibebisaTvis mniSvnelovania sas wav lo-savele praqtika. samwuxarod, is erTkviriani praqtika, ro mel sac VI semestris geo-grafiis specialobis studentebi gadian, ara sak ma ri sia.

    aqve minda erT, metad saWirboroto sakiTxsac Sevexo. ar meguleba dasav -le Tis arc erTi universiteti, sadac umaRles geografiul ganaTlebas stu -den tebi `gisklasis~ gareSe iRebdnen. es aris kompiuteruli programa, rom-liTac SesaZlebelia mZlavr monacemTa bazaze dayrdnobiT rukebis Sedgena da maTi sivrciTi analizi. Ta namedrove teq no lo giebiT aR Wur vi li `giskla-sis~ ararseboba aferxebs swav lebis procesis maRal do neze warmarTvas, ami-tom es problemac gadasaWrelia.

    mniSvnelovania, rom universitetSi studenti geografiul ga naTlebas erTdroulad sabunebismetyvelo da sa zo ga do ebrivi ganxriT iRebdes. mi-vesalmebiT, rom am kuTxiT universitetSi sajaro diskusia da msjeloba ukve daiwyo.

    ioseb saluqvaZe,Tsu-is socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis profesori:

    _ pirveli problema, romelic aucileblad unda mogvardes _ univer-sitetSi saqmis warmoebaa. CemTvis gaugebaria, oficialuri Setyobinebebis sistema ratom ar SeiZleba ganxorcieldes eleqtronulad. mesmis, rom gark-veul dokumentebs xeli piradad unda moeweros, magram aseTi tipis dokumen-tebi xom warmoebaSi gacilebiT naklebia. roca administraciisgan raRacas iTxov, pasuxic avtomatur reJimSi unda gageces _ es sistema mosawesrige-belia. arsebobs iseTi sakiTxi, romelic SesaZlebelia fakultetis admini-straciam moagvaros. decentralizaciis xarisxi CvenTan Zalian dabalia. ar aris aucilebeli yvela werili reqtorma da kanclerma ikiTxos. me maTgan strategiul gadawyvetilebebs moveli da mxolod im sakiTxebze unda miv-marTo, romelic universitetisTvis aris mniSvnelovani da ara yoveldRi-uri rutinisTvis.

    meore sakiTxi, romelic CemTvis aseve mtkivneulia, aris korpusis infra-struqturis mowesrigebis sakiTxi. pirvel korpusSi rom Sexval, guli gagi-naTdeba, magram igives ver vityvi, Tundac, IV an III korpusebze. mesmis, rom am problemis mogvareba did TanxebTan aris dakavSirebuli, magram iqneb amixs-naT, ratom ar aris tualeti IV korpusSi?

    mosawesrigebelia teqnikuri aRWurvilobac, araRafers vambob interne-tis dabal siCqareze, da rom dablokilia iseTi saitebi, romelic swavlebis dros gvWirdeba. es iseTi organizaciuli sakiTxebia, romlebic advilad mogvardeba.

    samwuxarod, mrCeba STabeWdileba, rom universitets ufro meti studen-ti hyavs, vidre materialur-teqnikur bazas SeuZlia maTi uzrunvelyofa. 30 kacian auditoriaSi 70 studentTan vatareb leqcias. es mniSvnelovani sakiTxia. gasaTvaliswinebelia isic, rom samuSao kabinetSi arsebuli mdgo-mareobis gamo ucxoel partniorebTan da kolegebTan aTasi bodiSis moxda miwevs. arada gacvliTi programebisTvis maT Cveni samuSao garemo ainte-resebT. marTalia, Tsu dRes yvelaze moTxovnadi universitetia, magram am faqtiT apelireba didxans ar gagrZeldeba, Tu es problemebi ar gadaiWra. ar vambob, rom sakiTxis mogvareba IV koprusidan daviwyoT, magram ar SeiZle-ba _ yvela investicia pirvel korpusSi midiodes. es problemebi realurad arsebobs da administraciam mis gadawyvetaze unda izrunos.

    moamzada Tamar dadianma

    nato obolaZe

    `medicinis fakultetze moqmedi sabazo samedicino ganaTlebis kuri-kulumi ukve moicavs vertikaluri da horizontaluri integraciis elemen-tebs, gansakuTrebiT minda aRvniSno mimdinare semestrSi iseTi axali sas-wavlo kursis amoqmedeba, rogoricaa `SemTxvevaze dafuZnebuli klinikuri swavla~, rac wels pirvelad amoqmedda fakultetze da studentebis mxridan gansakuTrebuli daintereseba gamoiw-via. momavali wlidan, vfiqrobT, kli-nikuri SemTxvevebis bazis gafarToe-bas, saxelmZRvanelos momzadebasa da gamocemas.

    samedicino ganaTlebis xarisxis amaRleba integraciis amaRlebis gziT uSualo kavSirSia Sefasebis axali meTodebis danergvasa da amo-qmedebasTan, amdenad Cveni mizania,

    fakultetze samedicino ganaTlebis msoflio federaciisa da jandacvis msoflio organizaciis mier samedi-cino ganaTlebis erT-erT standart-Tad aRiarebuli Sefasebis meTodis OSCE-is anu obieqturad struqturi-rebuli klinikuri gamocdis srulad amoqmedeba _ mimdinare etapze Cven am Sefasebas mxolod fragmentulad vi-yenebdiT. es Tavis mxriv dakavSirebu-lia simulaciuri centris SeqmnasTan, rac Cveni fakultetis ganviTarebis uaxloes mizans warmoadgens da misi pirveli etapis dasrulebas 2014-2015 wlis Semodgomis semestrSi vgegmavT.

    obieqturad struqturirebuli klinikuri gamocdis procesSi stu-dentebi axdenen klinikuri unar-Cve-vebis demonstrirebas simulatoreb-ze da pacientis rolis Semsrulebel msaxiobebze. Tsu-sa da Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetis me-

    morandumis farglebSi SesaZlebelia samsaxiobo specialobis studentebis gamoyeneba pacientebis rolis Semsru-leblebad, rac ormxriv sasargeblo iqneba, radgan es procesi studente-bisTvis samsaxiobo ostatobis mini-praqtikad SeiZleba CaiTvalos, xolo fakultets SesaZlebloba eqneba da-zogos arsebuli biujeti.

    uaxloes periodSi davnergavT Sefasebis kidev erT meTods, port-folios. am meTodis danergva xels Seuwyobs maRali kompetenciis mqone

    kursdamTavrebulebis momzadebas, radgan am meTodis gamoyeneba stu-dentebis klinikur azrovnebaSi, pra-qtikul unar-CvevebSi, damokidebu-lebebSi arsebuli susti da Zlieri mxareebis gamovlenis da Sefasebis, naklovanebebis gaumjobesebis sauke-Teso saSualebaa~, _ ganacxada medi-cinis fakultetis dekanma aleqsandre ciskariZem.

    fakultetis strategiuli ganvi-Tarebis gegma diplomis Semdgomi pro-gramebis ganxorcielebasac iTvalis-winebs. am droisTvis Tsu-is medicinis fakultetze mxolod ramdenime pro-grama moqmedebs, strategiuli gegmis mixedviT ki, uaxloes periodSi, klini-kuri specialobebis programebis sru-li speqtri iqneba warmodgenili.

    medicinis fakultetis admini-stracia sauniversiteto klinikis Ca-moyalibebazec gaagrZelebs muSaobas. Tsu-s ukve gadmoeca yofili me-7 saa-vadmyofos Senoba. mis asamoqmedeblad saWiro saremonto samuSaoebisa da apa-raturisTvs finansuri saxsrebi mosa-Ziebelia, Tumca daxmarebas sazRvar-gareTis partniori universitetebi da klinikebic gauweven. maT Tsu-is sauni-versiteto klinikas ukve usasyidlod gadmosces samedicino aparaturis na-wili.

    medicinis fakultetis dekanadkvlav aleqsandre ciskariZe airCies

    Tsu-is medicinis fakultetis dekanis Tanamdebobaze muSaobas isev aleqsan-dre ciskariZe agrZelebs. arCevnebi 5 ivniss gaimarTa da aleqsandre cis-kariZis kandidaturas safakulteto sabWos 29 wevrma dauWira mxari. dekanma ukve warmoadina fakultetis strategiuli ganviTarebis gegma, romelic saswavlo procesis gaumjobesebis mizniT siaxleebsa da cvlilebebs iTvaliswinebs. ufro konkretulad medicinis fakultetis administracia saqmianobas ramdenime mimar-TulebiT gaaaqtiurebs: kurikulumis integraciis xarisxis gazrda, simulaciuri centris Seqmna, sauniversiteto klinikis amoqmedeba, klinikuri unar-Cvevebis da kvleviTi komponentis gaZliereba, personalis ganviTarebis xelSewyoba, saerTa-Soriso urTierTobebis gagrZeleba-ganviTareba.

  • Tbilisisuniversiteti

    tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

    3

    maia toraZe

    _ batono aleqsandre, Cveulebrivi mkiTxvelisaTvis albaT gaugebaria, ra aris zegamtari da magnituri nivTier-ebebi da ratomaa maTi miRebis axali me-Todis aRmoCena ase mniSvnelovani?

    _ Cveni Temis saTauri aris `Taname-drove zegamtari da magnituri masalebis swrafi sinTezis axali meTodi~. es gax-lavT Cveni jgufis mier bolo sami wlis ganmavlobaSi Sesrulebuli samuSaos Se-jameba. roca jgufs vaxseneb, aq vgulisx-mob Cveni kaTedris _ kondensirebuli garemos fizikis kaTedris TanamSrom-lebs. jgufSi Sedian: dimitri daraselia, daviT jafariZe, zurab jibuti da me.

    saqme exeba Tanamedrove magnituri da zegamtari masalebis miRebis axal xerxs. mogexsenebaT, rom nebismieri axa-li teqnologia, romelsac viyenebT da romliTac vsargeblobT, emyareba axal nivTierebebs da masalebs. arsebobs am masalebis damzadebis tradiciuli me-Todebi, romelic gulisxmobs maRali temperaturis gamoyenebas maRaltem-peraturul RumelebSi, rac Zalian xangrZlivi procesia da konkretuli masalis miRebas aTeulobiT saaTi (10-dan 50 saaTamde) sWirdeba. Cven miznad davisaxeT, es masalebi gacilebiT ufro swrafad migveRo, radgan, mogexsenebaT, praqtikuli gamoyenebis TvalsazrisiT, rac ufro naklebia masalis miRebis Tvi-TRirebuleba, miT naklebia misi fasic da es xels uwyobs am masalebi farTod danergvas.

    am problemis gadawyvetaze msoflio-Si bevri mecnieri muSaobs, magram Cveni meTodi imiTaa originaluri, rom aqamde msoflioSi es meTodi aravis gamouyene-bia. im Sedegebis mixedviT, rac miviReT, Cven vacxadebT, rom aq, Tbilisis saxelm-wifo universitetSi Seiqmna meTodika, romelic efuZneba zegamtari da magni-turi masalebis gamowvas ara Cveulebriv RumelebSi, aramed specialuri mZlavri naTurebis dasxivebis ASedegad. es naTu-rebi aris rogorc siTburi energiis wy-aro, amave dros aqvT Zlieri sinaTlis gamosxiveba da rogorc aRmoCnda, am me-TodiT masalebis miRebis procesi dra-

    matulad swrafi _ asjer da aTasjer swrafad xdeba.

    _ vis gauCnda pirvelad idea, rom am meTodiT SeiZleboda ufro swrafad migeRoT Tanamedrove zegamtari da magnituri nivTierebebi?

    _ Cveni jgufis siZliere swored imaSia, rom masSi sxvadasxva profilis specialistebi arian gaerTianebuli. universitetSi zegamtari da magnituri masalebis nimuSebze aqtiuri muSaoba ucxoeTidan Cemi Camosvlis Semdeg dai-wyo. Cemi Tanaavtorebi konkretulad am dargebSi manamde ar muSaobdnen, Tumca Tematika samecniero wreebSi ukve tri-alebda. roca ukve daviwyeT erTad zeg-amtar da magnitur nivTierebebze mu-Saoba, baton dimitri daraselias, daviT jafariZes da zurab jibuts gauCndaT es idea. mogexsenebaT, cariel adgilze araferi xdeba. Cvenamde mkvlevarebi, maT Soris, Tsu-Sic, muSaobdnen mZlavri na-TurebiT dasxivebaze naxevargamtarebis fizikaSi, magram mas sxva aspeqti hqon-da da sxva miznebisTvis gamoiyeneboda. gaCnda idea, rom erTmaneTisTvis dag-vekavSirebina, erTi mxriv, zegamtarobis da magnitizmis Tematika, da, meore mxriv, naTurebiT dasxivebis teqnologia, ro-melic manamdec arsebobda, magram ar iyo gamoyenebuli zegamtari da magnituri masalebis sinTezisTvis.

    _ elodiT am Sedegebs?_ ar velodi, rom aseTi saintereso

    Sedegi gveqneboda, radgan, Cemi sadiplo-mo samuSaodan dawyebuli, 20 welze metia vmuSaob am dargSi da zegamtar da magni-tur masalebs swored im Zveli, kargad damuSavebuli meTodebiT viRebdi. verc warmomedgina, rom ase swrafad SeiZle-boda maTi miReba.

    _ ufro gasagebi rom iyos, iqneb dawvrilebiTY agvixsnaT, magaliTad, ra masalazea saubari?

    _ araspecialistisTvis es Zneli asaxsnelia. maRaltemperaturuli zeg-amtari _ es rTuli nivTierebebia, rome-lic Sedgeba 4-5 qimiuri komponentisgan. magaliTad, erT-erT nivTierebaSi Sedis itriumi, bariumi, spilenZi da Jangbadi. am oTxi komponentis narevis Sedegad, Sesabamisi proporciiT, unda miviRoT axali SenaerTi. risTvisaa es saWiro?

    zegamtarebi, esaa nivTierebebi, romel-Tac ar gaaCniaT eleqtruli winaRoba. Sesabamisad, maTSi eleqtruli denis gatarebis Sedegad ar aris danakargi, romelic, Cveulebriv, yvelanair sade-nebSi arsebobs. magaliTad, spilenZis sa-denebi iTvleba yvelaze dabali winaRo-bis mqoned, magram misi winaRoba nuli ar aris da Tu Zalian did dens gaatarebT, is gaxurdeba da dadneba. nebismier sadens aqvs zRvari, Tu ra dozis deni SeuZlia gaataros.

    Tanamedrove did qalaqebSi sul ufro izrdeba eleqtroenergiis moxmareba. ami-tom sadenebSi didi simZlavris eleqtro-energia unda ganawildes. msoflioSi ukve arsebobs problema _ spilenZis sadenebi veRar uZlebs Zlier datvirTvas. am Sem-TxvevaSi idealuri gamosavali aris zeg-amtari sadenebis gamoyeneba, radgan mas ar aqvs winaRoba da maTSi SegiZliaT nebis-mieri sididis eleqtroenergia gaataroT ise, rom sadeni odnavadac ar gaxurdes da arc danakargi gqondes. amerikis SeerTe-bul StatebSi, iaponiaSi, CineTsa da samx-reT koreaSi ukve arsebobs kompaniebi, romlebic zegamtar sadenebs awarmoeben da dReisaTvis maTi praqtikaSi gamocda mimdinareobs. axal teqnologiaze gadasv-la moiTxovs dros da mTeli infrastru-qturis gadawyobas. amasTan, siaxlis dan-ergva unda iyos ekonomikurad momgebiani. anu, Tu sadenis warmoeba arsebul sade-nebze Zviri dajdeba, mas ver gamoiyeneben. amitomacaa Zalian mniSvnelovani iseTi teqnologiis SemuSaveba, romelic am sa-denebis warmoebas iafs gaxdis.

    _ sad gamoqveynda pirveli Sedege-bi da ra gamoxmaureba hqonda mas?

    _ Cven pirveli eqsperimenti Cavata-reT 2011 wels da roca aseTi saintere-so Sedegebi miviReT, daisva sakiTxi, sad unda gamogveqveynebina Sedegebi. radgan es iyo pirveli monacemebi, erTi mxriv, gvindoda dagvefiqsirebina Cveni prio-riteti da, meore mxriv, ar gvindoda ga-mogvewvia zedmeti aJiotaJi, radgan jer kidev gvWirdeboda dro imisaTvis, rom saqme bolomde migveyvana. amitom pirve-lad Sedegebi gamovaqveyneT saqarTve-los mecnierebaTa akademiis samecniero Jurnal `moambeSi~. maSin akademikosi Tengiz sanaZe jer kidev cocxali iyo (igi gaxldaT Cveni kaTedris damaarse-beli da dRes es kaTedra mis saxels ata-rebs). swored mas mivawodeT statia da misi rekomendaciiT gamoqveynda samec-niero Sromis mokle varianti.

    2011 wlis bolos Tbilisis saxelwi-fo universitetSi Camosuli iyo nobelis premiis laureati aleqs miuleri, rome-lic am maRaltemperaturuli zegamta-ris aRmomCenia. roca mas vaCveneT Cveni Sedegebi (Tavad jer kidev ar gvjero-da Cveni mignebis), is aRfrTovanda da gviTxra, rom es iyo Zalian mniSvnelova-ni Sedegebi da am kuTxiT muSaoba unda gagvegrZelebina.

    2013 wels, ori wlis Semdeg, roca mT-lianad davamTavreT muSaoba, davrwmun-diT procesis gamarTulobaSi da Sede-gebic bevrjer gavakontroleT (mogex-senebaT, mecnierebaSi erTjeradi Sedegi arafers mianiSnebs, igi ganmeorebadi unda iyos), SevZeliT gamogveqveynebina es statia saerTaSoriso JurnalSi ame-rikaSi. Cveni Tanaavtori gaxda nobelis premiis laureati aleqs miuleric.

    dReisaTvis 2 publikaciaa gamoqvey-nebuli – erTi ucxoeTSi da erTic _sa-qarTveloSi. aseve gagzavnilia ori pa-tenti saavtoro uflebis mopovebaze. maTgan erTi gagzavnilia saqarTveloSi, romelic ukve damtkicda, xolo meore _ evropis saerTaSoriso sapatento bi-uroSi. Cveni moTxovna ganxilvis proces-Sia da imedi gvaqvs, rom masac miviRebT.

    rac Seexeba gamoxmaurebas, jer adrea amaze saubari, es aRmoCena unda gavrcel-des da ganmtkicdes. mxolod amis Semdeg SeiZleba visaubroT gamoxmaurebebze. Tumca am Temaze ramdenime samecniero konferenciaze gvqonda moxseneba.

    _ aseTi aRmoCenebi yoveldRe ar xdeba, amitom sainteresoa rogoria Tqveni kolegebis azri? ra Sefasebebi mogismeniaT Tqven mier axali meTodis mignebis Sesaxeb?

    _ Cveni Sedegebi wardgenilia sam saerTaSoriso konferenciaze, ori pi-radad warvadgine italiis (evropuli zegamtarobis konferencia genuaSi) da TurqeTis (aziis gamoyenebiTi zegamta-robis konferencia) saerTaSoriso kon-ferenciebze. unda aRvniSno, rom am kon-ferenciebis muSaobaSi TiTqmis yvela is mecnieri monawileobda, romlebic am mimarTulebiT saqmianoba. maT aRiares Cveni Sedegebis siaxle da is, rom Cven pirvelmaA aRmovaCineT es meTodi.

    sxvaTa Soris, Cven davnergeT axali terminic, es aris fotostimulirebuli myarsxeulovani reaqcia. es termini Cven SemovitaneT da nel-nela mkvidrdeba.

    Zalian meamayeba, rom mesame saerTa-Soriso konferenciaze Sedegebi Tavad profesorma aleqs miulerma waradgina qalaq lindauSi _ nobelis premiis lau-reatebis Sekrebaze, romelic mieZRvna masalaTmcodneobisa da qimiis dargs. iq momxseneblebi mxolod nobelis premiis laureatebi arian. aleqs miulerma Cveni Sedegebis wardgena CaTvala saWirod da aRniSna, rom es Sedegebi miiRes Tbilisis saxelmwifo universitetSi.

    diax, es xazgasmiT unda aRvniSno _ aRmoCena mTlianad Tbilisis saxelmwi-fo universitetSi gakeTda da ar dag-vxmarebia arc erTi ucxouri labora-toria. gasul wlebSi Cven SevZeliT da Cvens laboratoriaSi movuyareT Tavi sabaziso danadgarebs. amitom, ideidan dawyebuli, eqsperimentiT damTavrebu-li, yvelaferi universitetis kedlebSia gakeTebuli.

    revoluciuri aRmoCena

    qarTveli fizikosebis axlad aRmoCenili meTodi msoflioSi jer aravis gamouyenebia

    im mecnierTa Soris, romelTa samecniero moxsenebebmac ivane javaxiSvilis xsovnisadmi miZRvnil samecniero forumSi gamarjveba moipoves, erTerTi yvelaze saintereso da mniSvnelovani iyo zust da sabunebismetyvelo mec-nierebaTa fakultetis mecnierTa mier warmodgenili Tema `Tanamedrove zegamtari da magnituri nivTierebebis swrafi sinTezis axali meTodi~.

    moxseneba damuSavda kondensirebuli garemos fizikis laboratoriaSi da mas oTxi avtori hyavda: aleqsandre Sengelaia, dimitri daraselia, daviT jafariZe da zurab jibuti. Temis siaxle da aqtualoba gaxldaT is, rom meTodi, romelic qarTvelma mecnierebma aRmoaCines, msoflioSi aravis gamouyenebia da is Seexeba zegamtari da magnituri nivTierebebis miRebas daaxloebiT 100-dan 1000-jer ufro swrafad, vidre mas dReisaTvis iReben.

    kvleva mTlianad Tbilisis saxelmwifo universitetSi warmoebda. aqve Catarda eqsperimentebi, romlis Sedegadac qarTvelma fizikosebma msoflioSi pirvelebma miagnes (da Semdgom araerTxel daadastures) axal meTods, romelmac SesaZloa Ta-namedrove zegamtari da magnituri nivTierebebis warmoebaSi revolucia moaxdinos.

    raSi mdgomareobs aRmoCenis revoluciuroba da ra gamoxmaureba mohyva mas, am sakiTxze gvesaubreba Tbilisis saxelmwifo universitetis zust da sabunebism-etyvelo mecnierebaTa fakultetis profesori aleqsandre Sengelaia.

  • Tbilisis universiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

    4

    SurTxia beroSvili

    warmoSobiT qarTveli, rumineTis saeklesio da sazogado moRvawe, rumineT-vlaxeTis mitropoliti, antiosmaluri patriotul-ganmanaT-lebluri moZraobis erT-erTi gamorCeu-li lideri anTimoz iverieli ruminelma xalxma wmindanad Seracxa. man mTeli Ta-visi moRvaweoba rumineTis sasuliero da saero mwerlobis ganviTarebas miuZ-Rvna. aRsaniSnavia, rom anTimoz iveri-elis memkvidreoba qarTul samecniero sivrceSi praqtikulad ar aris Seswavli-li, amitom mniSvnelovania, rom saxelm-wifo samecniero grantebis 2013 wlis konkursSi fundamenturi kvlevebisTvis gamarjvebuli erT-erTi proeqti swo-red misi moRvaweobis kvlevas exeba.

    proeqtis _ „anTimoz iverieli – qar-Tul-evropuli dialogi“ samecniero xe-lmZRvanelis, filosofiis mecnierebaTa doqtoris, konstancis universitetis sapatio doqtoris, Tsu-is profesoris anastasia zaqariaZis informaciiT, am didi wmindanisa da moRvawis naSromebi, faqtobrivad, xelmiuwvdomelia, ar aris naTargmni qarTul enaze da ucnobia ro-gorc qarTuli samecniero wreebisTvis, aseve, farTo sazogadoebisTvis.

    „anTimoz iverielis saganmanaT-leblo, literaturuli Tu mecnieruli moRvaweoba, misi xelovneba fasdaude-belia. aseve sayuradRebo da mniSvne-lovania is didi Rvawli, romelic man gaswia vlaxeTisa da rumineTis eklesiis damoukideblobis ideis dafuZnebisa da misTvis brZolis saqmisTvis. anTimoz iverielis saxels da mis Txzulebebs ukavSirdeba ruminuli saRvTismetyve-lo-saeklesio da literaturuli enis Seqmna. anTimoz iverielis filosofi-ur-Teologiuri, saganmanaTleblo, sae-ro da saeklesio moRvaweobis Seswavla imiTac aris mniSvnelovani, rom kvleva axleburad warmoaCens qarTuli Teo-logiuri da filosofiuri azrovnebis ganviTarebis gzebs. anTimoz iverielis moRvaweoba warmoadgens kulturaTa warmatebuli dialogis magaliTs“, _ aRniSna proeqtis samecniero xelmZRva-nelma.

    anastasia zaqariaZis TqmiT, proeqti miznad isaxavs axali drois filosofi-ur-religiuri paradigmis kvlevas da epoqis zneobrivi dilemebis daZlevis gzebis Ziebas anTimoz iverielis fi-

    losofiur-religiur memkvidreobaSi. kvlevis obieqts warmoadgens anTi-

    moz iverielis moRvaweobis sistemuri Seswavla, misi saqmianobis yvela aspe-qtis erT mTlian paradigmul modelSi

    warmodgena da misi reprezentacia Tana-medrove kulturul, akademiur da sazo-gadoebriv sivrceSi.

    proeqtis xelmZRvanlis ganmartebiT, fundamenturi kvlevebis TvalsazrisiT, kvleva miznad isaxavs anTimoz iverielis memkvidreobis kompleqsur Seswavlas.

    „anTimoz iverielis moRvaweobis da mdidari memkvidreobis interdiscipli-naruli kvlevis strategia gulisxmobs Teologiis sxvadasxva dargSi Seqmnili memkvidreobis Tavmoyras, Targmnas qar-Tul enaze, Sesabamisi samecniero apara-turiT uzrunvelyofas da komentire-bas. eTikis, literaturaTmcodneobis, filosofiis, arqiteqturis da saxviTi xelovnebis sferoSi anTimoz iverie-lis memkvidreobis kvleva gulisxmobs Sesabamisi masalis moZiebas, Sewavlas da artikulacias, Sedarebas qarTul da evropul memkvidreobasTan. amasTan, kvlevis Sedegad aprobirdeba saswavlo kursebi, romlebic warmatebiT SeiZleba dainergos saswavlo praqtikaSi.

    anTimoz iverielis moRvaweobis Ses-wavla da proeqtis farglebSi Catarebu-li kvlevis Sedegebi mniSvnelovan per-speqtivebs xsnis socialur-politikuri, kulturul-saganmanaTleblo komunika-ciuri qmedebis gafarToebis Tvalsaz-riT. proeqtis farglebSi ganxorcie-lebuli RonisZiebebi da publikaciebi daexmareba saqarTvelosa da rumineTs, agreTve evrokavSirSi gaerTianebul an mis orbitaze myofi sxva qveynebis moqa-laqeebsa da instituciebs _ gaacnobie-ron TavianTi komunikaciuri uflebebi da movaleobebi evrokavSiris mimarT“, _ aRniSnavs anastasia zaqariaZe.

    proeqtis farglebSi kvlevaSi Car-Tulebi arian Tsu-is filosofiis in-stitutis profesorebi, filosofi-is mecnierebaTa doqtorebi: irakli braWuli, valerian ramiSvili, demur jalaRonia, Tsu-is mowveuli profes-ori, RvTismetyvelebis doqtori, deka-nozi aleqsi (qSutaSvili), sasuliero akademiis kursdamTavrebuli, Teolo-giis magistri, Tsu-is filosofiis do-qtoranti, dekanozi giorgi weroZe da filologiis doqtori nino bagration-daviTaSvili.

    proeqti `anTimoz iverieli _qarTul-evropuli dialogi~

    `am wignebs, garda samecniero da li-teraturuli Rirebulebebisa, samSvido-bo daniSnulebac aqvT, ramdenadac qarT-veli da osi moRvaweebis saerTo Zalisx-meviT osi da qarTveli xalxis cxovreba-Si axali furceli gadaiSala,” _ iTqva 5 ivniss ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi gamarTul sazeimo RonisZiebaze, sadac narTebis eposis orenovani gamocemisa da osur-qarTuli da qarTul-osuri le-qsikonebis meore gamocemis prezentacia gaimarTa.

    narTebis eposi osuri zepirsityvie-rebis Sedevria, sadac warmodgenilia maradiul Rirebulebebze dafuZnebuli tradiciebi. es aris samyaro, romelSic gaerTianebulia umaRlesi eTikuri da moraluri wesebis damcveli gmirebi.

    `es wignebi ukvdavyofaa narTebisa, amave dros, maT gamocemas Tavisi mizani

    aqvs: wignebi orenovania da qarTveli da osi mkiTxveli pirvelad miiRebs udides saganZurs _ narTebis eposs or enaze, rac unikalur movlenad iTvleba, rad-gan dRemde msgavsi gamocema ar yofila. aRsaniSnavia, rom wignebis gamocema-momzadebaSi TavianTi wvlili Seitanes qarTvelma da osma kolegebma, mecniereb-ma, swavlulebma. es kidev erTi magaliTia ori eris kulturuli monapovris, pati-viscemisa da siyvarulis da am urTules periodSi mniSvnelovani nabijia gadadg-muli ori eris kulturul-sazogadoe-briv cxovrebaSi. madloba minda gadavu-xado evrosabWos, gaeros ganviTarebis fondsa da programa `koberms~, romelTa daxmarebiTac SesaZlebeli gaxda am uaR-resad mniSvnelovani saqmis ganxorcie-leba~, _ aRniSna wignebis mTavarma re-daqtorma da mTargmnelma naira bepievam.

    rogorc RonisZiebaze aRiniSna, qar-Tul-osuri da osur-qarTuli leqsiko-nebi sruliad axali movlenaa am ori eris kulturul _ saganmanaTleblo isto-riaSi. leqsikonebi mTlianobaSi moicavs 50 000-ze met sityvas. maT erTvis osuri enis gramatikuli narkvevi da qarTuli enis gramatikuli mimoxilva. wigns dar-Tuli aqvs gamoyenebis wesebi osur da qarTul enebze, osuri da qarTuli an-bani transkripciiT, aseve, ganmartebebi da sxva. leqsikoni pirvelad 2012 wels gamoica, Tumca, misadmi didi interesis gamo, saWiro gaxda meored gamocema.

    `leqsikoni gamocemidan cota xanSi bibliografiul iSviaTobad iqca, man

    fasdaudebeli wvlili Seitana am ori eris urTierTobaSi da aRmoCnda, rom mecniereba da kultura is `enaa~, rome-lic orive xalxisTvis gasagebi da misa-Rebia~, _ aRniSna naira bepievam.

    wignebis gamocemaze erToblivad mu-Saobdnen mecnierebi, leqsikologebi, mTargmnelebi, mxatvrebi. narTebi qar-Tul enaze Targmna naira bepievam, wignis mTavari redaqtoria nino popiaSvili, sagamomcemlo jgufis wevrebi arian: akademikosi nafi jusoiTi (cxinvali), zurab kiknaZe, meri cxovrebova da ra-ziaT qumaritovi (cxinvali). leqsikonis mTavari redaqtoria profesori nai-ra bepieva, redaqtorebi _ akademiko-si nafi jusoiTi, profesori tamerlan gurievi (vladikavkazi), akademiis wevr-korespondenti avTandil arabuli da profesori nino popiaSvili. narTebis eposi mxatvrulad gaaformes qarTvelma da osma mxatvrebma: maxarbeg TuRanovma, salva bedoevma, daviT popiaSvilma, le-van silagaZem.

    prezentaciaze wignebis gamocemis mniSvnelobaze isaubra Tsu-is vice-reqtorma marine CitaSvilma: `Cven vcxovrobT im garemoSi, romlis kon-struirebasac vaxdenT, es garemo ki ma-namde muSaobs, sanam Segiqmnis konfli-qts. albaT droa, gadavxedoT Cven mier konstruirebul garemos da movergoT im realobas, romelSic gviwevs cxovreba. gansakuTrebiT am pirobebSi, rodesac didi imediT moveliT, rom 27 ivniss saer-To evropuli saxlis wevrebi gavxdebiT.

    madloba minda gadavuxado qalbaton nairas da mTel SemoqmedebiT jgufs, romlebsac am did saqmeSi Tavisi wvlili SeaqvT~, _ aRniSna marina CitaSvilma.

    wignebis prezentaciis sazeimo gan-wyobaze samxreT oseTis administra-ciis saxelmwifo ansamblma `narTebma~ izruna, maT mier warmodgenilma musi-kalurma nomrebma damswre sazogadoebis mowoneba daimsaxura.

    moamzada SurTxia beroSvilma

    narTebis eposi or enaze

    wignis Taro

  • Tbilisisuniversiteti

    tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

    5

    nato obolaZe

    Tsu-is qarTul-afxazur urTier-TobaTa samecniero-kvlevis cen-trSi afxazuri zepirmetyvelebis dawyebiTi saswavlo kursi warmatebiT mim-dinareobs. igi mimdinare wlis ianvridan pi-lotur reJimSi amoqmedda da am droisTvis cxra msmenels iTvlis, maT Soris, Tbilisis saxelmwifo universitetis studentebs da kursdamTavrebulebsac. Sesabamisad, kur-sebze daswreba afxazuri enis Seswavlis nebismier msurvels SeuZlia. afxazuri zepirmetyvelebis Seswavlis warmatebis safuZveli specialurad SemuSavebuli saswavlo programaa, romelic centris TanamSromlebma esma kokoskeriam da lei-la aviZbam piradi aTwliani da ucxo enebis swavlebis saerTaSoriso gamocdilebis gaTvaliswinebiT afxazur mxaresTan kon-sultaciebis Sedegad Seadgines. axali pro-gramis Seqmna aucilebeli gaxda afxazuri enis sirTulidan gamomdinare.

    `aTwlianma praqtikam gvaCvena, rom afxazuri enis swavlis procesi Zalian rTulia. Tu bavSvobidan ar gesmis afxazu-ri, Semdeg misi aTviseba Znelia. SeiZleba iswavlo Teoria, magram saubris dawyeba ukve problemaa. amitom gadavwyviteT, rom Segveqmna sistema, romelic am process gaaadvilebda. velosipedi ar gamogvigo-nebia, sxva ucxo enebis swavlebis stru-qtura SevuTavseT afxazurs da Sevadgi-neT afxazuri zepirmetyvelebis kursi, romelsac Tan erTvis audio masalac. sul 36 gakveTilia da studentebs kviraSi ori leqcia utardebaT. Cveni mTavari mizania _ kursis dasrulebis Semdeg maT afxa-zurad saubari SeZlon Tundac dawyebiT doneze. uaxloes momavalSi vgegmavT, rom kurss mxatvruli literaturac davuma-toT. saswavlo procesi iTvaliswinebs

    kompiuterze afxazur enaze beWdvis un-arebis gamomuSavebasac. vfiqrob, es wa-mowyeba Zalian mniSvnelovania qarTveli da afxazi axalgazrdebis urTierTobisT-vis. afxaz axalgazrdebTan dakontaqteba cota rTulia, Tumca maT mSobliur en-aze Tu gaesaubrebi _ interesdebian da dadebiTi ganwyoba eqmnebaT~, _ gvesaubra qarTul-afxazuri urTierTobebis samec-niero_kvleviTi centris mTavari specia-listi esma kokoskeria.

    Tsu-is qarTul-afxazur urTierTo-baTa kvleviT centrSi afxazuri enis Ses-wavla nebismier msurvels SeuZlia. gaur-Cevlad asakisa da profesiisa. magaliTad, am droisTvis kursebze yvelaze patara msmeneli 10 wlisaa, romelic bebiisgan naswavl enaze saubrobs da axla ukve wera-kiTxvas eufleba. afxazuri enis Seswavlas ganagrZobs telekompania TV-3-is Jurna-listi, Tsu-is kavkasiologiis mimarTu-lebis magistranti artiom avakinovi.

    `afxazuri enis kursebze siaruli da-viwye, radgan minda enas ukeTesad daveuf-lo. universitetSi afxazurs vswavlobdi, droTa ganmavlobaSi bevri ram damaviwyda, axla ukve TiTqmis yvelaferi aRvidgine. leqciebze dadian bavSvebic, romlebmac nulidan daiwyes afxazuri enis Seswavla da erTi semestris Semdeg ukve SeuZli-aT winadadebebisa da patara teqstebis Sedgena. vfiqrob, es kursis produqti-ulobaze metyvelebs. Jurnalistur saq-mianobaSi jer ar gamomiyenebia afxazuri enis codna, Tumca saWiroebis SemTxveva-Si afxaz respondentTan enobrivi barie-ri ar meqneba. zogadad rom Sevafaso, es Zalian mniSvnelovani proeqtia. Tu or eTnos Soris arsebul urTierTobas ga-viTvaliswinebT, ukeTesia rac ufro meti gvecodineba afxazuri kulturisa da enis Sesaxeb~, _ aRniSna artiom avakinovma.

    Tsu-is qarTul-afxazur urTier-TobaTa samecniero-kvleviTi centri uaxloes momavalSi afxazuri zepirme-tyvelebis dawyebiT kurss saxelmZRvane-lod gamoscems. saswavlo kursma aproba-cia sxvadasxva organizaciebSi gaiara da Tbilisis saxelmwifo universitetma misi dabeWdvis gadawyvetileba ukve miiRo. aseve, aRsaniSnavia, rom centrSi SemuSave-buli meTodologiiT afxazuri enis dau-flebis survili ramdenime saxelmwifo uwyebis TanamSromelmac gamoTqva.

    paralelurad qarTul-afxazur ur-TierTobaTa samecniero-kvleviT cen-trSi amoqmedda proeqti, romelic afxa-zuri eTno-kulturuli sivrcis aRweras iTvaliswinebs da romlis gansaxorcie-leblad samuSaoebi jer kidev gasuli wlis miwuruls daiwyo. Tbilisis saxelm-wifo universitets stumrobda afxazi poeti vano miqaia da rudolf delba. maTTan erTad daiwyo muSaoba dargobriv enciklopediur gamocemebze, romlebic Semdeg afxazur enciklopediad aikinZe-

    ba. vano miqaia afxazi mwerlebis anota-ciaze muSaobs, rudolf delba ki afxa-zuri folkloris enciklopediur leq-sikonze.

    `maTi CvenTan urTierToba afxazur sociumSi garkveul diskomforts iwvevs, amitom, SesaZlebelia, afxazma avtorebma sakuTari gvari ar daurTon naSroms, ma-gram CvenTan mainc iTanamSromleben. maT isic gvirCies, rom am proeqtis Sesaxeb, Je-nevis molaparakebebis dros, gaeros war-momadgenlebma afxazur xelisuflebas werili gadasces, ra Tqma unda, arafor-maluri Sexvedrebisas, ruseTis gverdis avliT. aseT SemTxvevaSi afxaz kolegebs muSaobisTvis meti Tavisufleba eqnebaT. Cven ukve SevxvdiT gaeros warmomadgen-lebs, Tumca jerjerobiT am sakiTxis mogvareba ver xerxdeba, radgan garkveul politikur winaaRmdegobas vawydebiT. mTavaria, rom afxazuri eTno-kulturu-li sivrcis aRweris dawyeba daviwyoT, romelic gaqrobis saSiSroebis winaSea da amas afxazuri sazogadoebac grZnobs~, _ ganacxada Tsu-is qarTul-afxazur ur-TierTobaTa samecniero-kvleviTi cen-tris xelmZRvanelma zurab Sengeliam.

    qarTul-afxazur urTierTobaTa kv-leviT centrSi mimdinare movlenaTa qro-nika kidev ramdenime mniSvnelovan Ronis-Ziebas moicavs: afxazi sazogado moRva-wis, mwerlis, qarTul-afxazuri urTier-Tobebis gulSematkivris Samil filias mogonebis saRamos (romelic gasuli wlis bolos gardaicvala), centris TanamSrom-lis arCil osiZis moxsenebas iugoslavia-Si konfliqtis daregulirebis Sesaxeb da 5 wlis afxazi astan benias gadarCenas, romelsac saqarTvelos jandacvis sami-nistrosTan centris SuamdgomlobiT TbilisSi gulis urTulesi operacia war-matebiT Cautarda.

    Tamar dadiani

    Tsu-s reqtorma vladimer papavam mona-wileebsa da stumrebs konferenciis gaxsna miuloca da aSS-sa da saqarTvelos urTier-Tobebze isaubra: `universitetisaTvis prioritetulad iqca kvlevebi, romlebic emsaxureba aSS-s kulturis, tradiciebis da istoriis Seswavlas. qarTveli profe-sorebi da studentebi did interess gamo-xataven aRniSnuli kvlevebisadmi, amito-mac konferencias tradiciuli saxe mieca da igi ukve meTxuTmeted imarTeba aSS-is saelCos didi mxardaWeriT.

    qarTuli sazogadoebisaTvis, rome-lic Rrmad afasebs aSS-Tan megobrobas, umniSvnelovanesia amerikis mxardaWera, gansakuTrebiT ki kvleviTi, saswavlo da samecniero mimarTulebiT. aSS warmoadgens demokratiis qvakuTxeds, magram miuxeda-vad amisa, mudmivad cdilobs demokratiis ufro srulyofili formebis Camoyalibe-bas. saqarTvelo ki, romelic demokratiis Camoyalibebis mimarTulebiT dawyebiT etapzea, cdilobs gaataros amerikuli Ri-rebulebebi da gaxdes misi strategiuli partniori mTels msoflioSi, amitomac saqarTvelosTvis umniSvnelovanesia aSS gamocdilebis da Zireuli faseulobebis codna~, _ ganacxada vladimer papavam.

    amerikis SeerTebuli Statebis elCi, batoni riCard norlandi miesalma konfe-renciis monawileebs, man madloba gadau-xada Tsu-is reqtors, akademikos vladimer papavas da konferenciis organizatorebs: Tbilisis saxelmwifo universitetis hu-

    manitarul mecnierebaTa fakultetis ame-rikis Seswavlis institutis direqtors vasil kaWaravas, amave fakultetis ameri-kismcodneobis mimarTulebis asocirebul profesors elene meZmariaSvils. `aSS-is sa-xelmwifo departamentis da kongresis war-momadgenlebi arian saqarTvelos saimedo megobrebi da aSS Rrmad afasebs qarTuli sazogadoebis did interess amerikisadmi. aSS-isTvis misasalmebelia qarTuli samec-niero sazogadoebis aqtiuri CarTuloba amerikis Seswavlis sakiTxebSi, romlebic cdiloben daadginon akademiuri WeSma-riteba amerikis Sesaxeb. aSS amJamad gadis gardamaval periods da mimdinare cvlile-bebis fonze, mravali sakiTxi dgas ganxil-vis procesSi, kerZod, rogoricaa: poli-tikuri da ekonomikuri polarizacia, uTa-nasworoba, amerikis monawileoba msoflio politikur sakiTxebSi da sxva. CvenTvis mniSvnelovania imis garkveva, Tu rogor xedaven saqarTveloSi amerikis SeerTebul Statebs. miT ufro, rom aSS evroatlanti-kur struqturebSi saqarTvelos gawevria-nebis mxardamWeria~, _ aRniSna aSS-is elCma riCard norlandma sityviT gamosvlisas.

    aSS-is elCi daeTanxma universitetis reqtoris, vladimer papavas gancxadebas da aRniSna, rom religiuri da azris gamo-xatvis Tavisufleba amerikisTvis umniSv-nelovanesia da rom igi aqtiurad gaagrZe-lebs saqarTvelos mxardaWeras saerTo Ri-rebulebebis ganviTarebis sakiTxSi.

    amerikis elCma saqarTvelos 27 ivniss dagegmil evrokavSirTan asocirebis xel-Sekrulebaze xelmowera miuloca da gana-

    cxada, rom am procesSi amerika iqneba sa-qarTvelos saimedo partniori da aqtiuri mxardamWeri.

    riCard norlandma konferenciis mona-wileebs warudgina aSS-is elCis moadgile saqarTveloSi brijit brinki, romelmac waikiTxa moxseneba `amerikis SeerTebuli Statebis politika saqarTvelos mimarT~. man aseve isaubra amerikisa da saqarTvelos urTierTTanamSromlobis sferoebsa da aSS-s prioritetebsa da faseulobebze sa-qarTvelosTan mimarTebaSi.

    aSS-is elCis moadgilem brijit brinkma mcire dro yirimSi da ukrainaSi ruseTis arakanonier qmedebebsa da mimdinare poli-tikuri situaciis ganxilvas dauTmo. Sem-deg saqarTveloSi Catarebul sapreziden-to da saparlamento arCevnebzec isaubra da ganacxada: ̀ aSS mxars uWers saqarTvelos demokratiul ganviTarebas, sasamarTlo reformebs, Tavisufal da samarTlian ar-Cevnebs, mediis, religiis da sityvis Tavi-suflebas, adamianis uflebebs, politikur da ekonomikur progress sxvadasxva demo-kratiuli institutebis ganviTarebis mxar-daWeriT. saqarTvelo xelsayreli qveyanaa geografiuli TvalsazrisiT da xSirad mas „axal abreSumis gzasac „uwodeben.~

    qalbatonma brinkma sagareo usafrT-xoebis Temebze saubrisas madloba gadau-xada saqarTvelos, romelic natos aspiran-ti da partniori qveynis statusiT monawi-

    leobs avRaneTis misiaSi, rac xels uwyobs nato-saqarTvelos urTierTobebis gaRr-mavebas da samomavlo TanamSromlobas. `aSS kvlavac dauWers mxars saqarTvelos nato-Si integracias da seqtemberSi dagegmil uelsis samitze mis myar pozicias daafiq-sirebs saqarTvelos teritoriul mTlia-nobasa da evro-atlantikur sivrceSi gawe-vrianebasTan dakavSirebiT~. _ ganacxada brijit brinkma. man aseve aRniSna, rom ame-rika saqarTvelosTan aqtiurad TanamS-romlobs iaraRis da birTvuli masalebis gauvrceleblobis, antiteroristul, tre-fikingis da antinarkotikul sakiTxebSi. aSS-is pozicia saqarTvelos okupirebul teritoriebTan dakavSirebiT arasodes Secvlila da man kidev erTxel daafiqsira aSS-is myari pozicia da uryevi mxardaWera saqarTvelos suverenitetis da saerTaSo-risod aRiarebuli sazRvrebis mimarT. `aSS Rrma SeSfoTebas gamoxatavs okupirebu-li teritoriebis mzardi borderizaciis gamo da male daiwyebs damatebiT humani-tarul daxmarebas ruseTis mier saqarTve-los okupirebul teritoriebze mcxovrebi mosaxleobisTvis. amerika mxars dauWers da ar daiSurebs resursebs saqarTvelos interesebs dasacavad evro-atlantikur sivrceebSi~, _ ganacxada brijit brinkma.

    konferenciis organizatori vasil ka-Warava konferenciis monawileebs miesal-ma da mcire istoriuli eqskursis Semdeg amerikis Seswavlis sakiTxebis mniSvnelo-baze isaubra. man ganacxada, rom saqarTve-losTvis amerika warmoadgens mokavSires da strategiul partniors, romelic sa-qarTvelos Tavisuflebis, ganviTarebis da winsvlis garantia. vasil kaWaravam didi madloba gadauxada amerikis saelCos war-momadgenlebs aqtiuri mxardaWerisaTvis.

    amerikismcodneobis XV saerTaSoriso konferenciaSi monawileoba miiRes ucxo-elma da qarTvelma gamomsvlelebma.

    amerikismcodneobis saerTaSoriso kon-ferencia 3 dRis ganmavlobaSi gagrZelde-ba. konferencia Temebis mixedviT dayofi-li iyo seqciebad da momxsenebelTa rao-denoba 160-s aWarbebda.

    konferenciis organizatorebma mad-loba gadauxades Tsu-is reqtors, admini-stracias Tanadgomisa da finansuri daxma-rebisaTvis.

    amerikismcodneobis XV saerTaSoriso konferencia

    qarTul-afxazuri samecniero urTierTobebis uaxlesi qronika

    ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetma amerikismcod-neobis yovelwliuri saerTaSoriso konferenciis gaxsnas umaspinZla.RonisZebas Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtori, akademikosi vladi-mer papava, amerikis SeerTebuli Statebis elCi saqarTveloSi riCard norlandi, elCis moadgile brijit brinki, Tsu-is profesorebi, studentebi da mowveuli stumrebi daes-wrnen.

    wels XV konferencia gaimarTa da misi Tema gaxldaT: `SeerTebuli Satatebis poli-tika aRmosavleT evropaSi~.

    konferencia prezident abraham linkolnis getisburgSi sityviT gamosvlis 150-e wlisTavs mieZRvna _ `saxalxo mTavroba Seqmnili xalxis mier da xalxisaTvis’’ da misi mizani iyo CrdiloeT da samxreT amerikis qveynebis istoriis, politikis, ekonomikis, samarTlis, mecnierebis, kulturis, ganaTlebisa da religiis sakiTxebis profesiul doneze Seswavlis Sedegebis warmoCena, ganxilva da miRebuli informaciis popular-izacia saqarTvelos sazogadoebis farTo fenebSi, aseve qarTvel amerikismcodneTa muS-aobis koordinireba da maTi kontaqtebis gaRrmaveba amerikel kolegebTan.

  • Tbilisis universiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

    6

    qarTuli saganmanaTleblo dargis istoriis ufro So-reul plastebze rom ar visaubroT da erTi saukunis winandeli sauniversiteto moZraobis dasawyisi gavixse-noT, TvalnaTlad gamoikveTe-ba Cveni TvalsaCino mecniere-bisa da sazogado moRvaweebis gansakuTrebuli damokidebu-leba saganmanaTleblo-saped-agogo dargebis mimarT.

    jer kidev 1917 wlis Semod-gomaze, 26 noembers, rodesac eqvTime TayaiSvilis binaSi profesorTa sabWos pirveli winaswari sxdoma Sedga, ga-dawyda, axalgaxsnil univer-sitetSi daarsebuliyo erTi – sibrZnismetyvelebis fakul-teti, romelsac eqneboda sami ganyofileba: humanitarul mecnierebaTa, samaTematiko da sabunebismetyvelo. huma-nitaruli mecnierebebis Camo-naTvalSi sxvebTan (filoso-fia, istoria, literatura, enaTmecniereba, socialuri mecnierebani) erTad, imTa-viTve Sedioda pedagogika. mecnierebis am dargs damfuZ-neblebi universitetis daar-sebisTanave gamorCeul mniSv-nelobas aniWebdnen. swored amitomac, 1919 wlis seqtem-berSi, universitetis saped-agogio instituti daarsda, romlis gamgedac profesori dimitri uznaZe airCies. mas mere, rac, 1921 wlis noember-Si, profesorTa sabWom si-brZnismetyvelebisa da sama-Tematiko-sabunebismetyvelo fakultetebi gaaerTiana erT _ sapedagogio fakultetad (dekanad daamtkices korneli kekeliZe, mdivnad _ zaqaria yanCaveli), sauniversiteto sapedagogio instituti sape-dagogio fakultetis insti-tutad gadakeTda (1922 wlis ivnisi). amasTan erTad, damt-kicda sacdeli skolis (Sro-mis skolis tipisa) debuleba, romlis kursis gavla saval-debulo gaxda yvela im stu-dentisTvis, romelic pedago-gobas apirebda. rodesac 1923

    wels universitetSi gaizarda fakultetebis raodenoba, xuT fakultets Soris erT-erTi kvlav iyo: pedagogiuri (socialur-ekonomikur, agro-nomiul, samkurnalo da po-liteqnikur fakultetebTan erTad).

    1930 wels sabWoTa kavSiris xelisuflebis gadawyvetile-biT, universitetebis reor-ganizaciis Sedegad, gauqmda Tbilisis saxelmwifo univer-sitetic da institutebad da-iSala. sami wlis Semdeg, 1933 wlis 8 ianvars, saqarTvelos ssr centralurma aRmasrule-belma komitetma da saxkomsab-Wom miiRo dadgenileba safi-nanso-ekonomikuri institu-tis, sabWoTa mSeneblobisa da samarTlis institutis da pe-dagogiuri institutis bazaze Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis Seqmnis (aRdgenis) Se-saxeb. pedagogiuri instituti ki, mTavrobis dadgenilebiT, quTaisSi gadaitanes.

    Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi (ukve pedagogiur institutad gardaqmnilSi) pedagogikis kaTedra, rogorc damoukidebeli erTeuli, 1930 wels Camoyalibda. misi pir-veli gamge iyo prof. giorgi TavziSvili.

    saqarTveloSi pedagogi-uri azris kvleva da meTodo-logiuri formebis SemuSaveba maRal mecnierul doneze did xans mxolod Tbilisis saxelm-wifo universitetSi mimdina-reobda. pedagogikis Teori-isa da pedagogikis istoriis Seswavlas mieZRvna mravali fundamenturi gamokvleva, maT Soris, pedagogikis zo-gadi safuZvlebis Seswavlas 80-ze meti, xolo didaqtikis problemebis damuSavebas _ 50-ze meti monografia. jer kidev 1932 wels q. leningrad-Si daibeWda doc. S. sixaruli-Zis wigni _ „pedagogikis me-Todologiuri safuZvlebi“. 30-ian wlebSi gamovida doc. g. goguaZis „aRzrdis pedago-giuri safuZvlebi“; doc. k.

    Wkuaselis „damaxinjebani ga-naTlebis organoebis muSao-baSi“, „pedagogiuri fronti“; doc. d. yifSiZis „pedagogikis ganviTareba“; prof. g. TavziS-vilis „pedagogikis sagani“; prof. d. lorTqifaniZis „sko-lis amocanebi da pedagogikis mecniereba“.

    gansakuTrebuli yuradRe-ba eqceoda saSualo da umaR-lesi skolis didaqtikis sfe-ros. am mimarTulebiT Seiqmna doc. g. goguaZis, S. sixaruli-Zis, d. yifSiZis, k. Wkuaselis, n. Cadunelis, q. Wkuaselis, prof. g. TavziSvilis, g. kikna-Zis, t. sariSvilis da sxvaTa naSromebi. aRsaniSnavia akad. daviT lorTqifaniZis fun-damenturi gamokvlevebi _ „gakveTilis agebis principe-bi“, „swavlebis principebi“, „organizacia da meTodebi“, „leqcia umaRles skolaSi da misi agebis zogierTi sakiTxi“, „didaqtika“ da sxva, romle-bic Targmnilia ramdenime uc-xour enaze.

    samecniero-kvleviT saqmi-anobaSi erT-erT wamyvan pro-blemad iTvleboda saxalxo ganaTlebisa da pedagogiuri azrovnebis istoriis, gansa-kuTrebiT qarTuli pedago-gikis istoriis sakiTxebis kvleva, rac pedagogikis Teo-riis efeqtianad damuSave-bis safuZvels warmoadgenda. qarTuli, rusuli da ucxou-ri pedagogikis azris kvlevas mieZRvna prof. u. bolaZis, t. sariSvilis, v. zambaxiZis, o. qinqlaZis, doc. k. Wkuaselis, iv. Wkuaselis, v. qajaias da sx-vaTa Sromebi. akad. d. lorT-qifaniZis gamokvlevebma i. gogebaSvilis, i. a. komenskis, k. d. uSinskis pedagogiur moZ-RvrebaTa Sesaxeb msoflio aRiareba moipoves da avtori ramdenime ucxouri akademiis sapatio doqtoradac airCies. aqve unda aRiniSnos, rom daviT lorTqifaniZe pirveli mkvle-vari iyo, romelmac pedagogi-kis specialobaSi sakandidato da sadoqtoro disertaciebi daicva (1937, 1947 ww.).

    safuZvlianad iqna Seswav-lili qarTuli pedagogiuri presis istoria. sayuradRe-bo naSromebi Seqmnes prof. v. zambaxiZem, doc. iv. Wkuaselma. yuradReba eqceoda pedago-gikis klasikosTa cnobili

    nawarmoebebis qarTul enaze Targmnas. pedagogikis zoga-di safuZvlebis, didaqtikis, aRzrdis Teoriis, skolaTm-codneobisa da pedagogikis istoriis sferoSi Catare-bulma samecniero-kvleviTma muSaobam kaTedras saSualeba misca _ Seeqmna originaluri saxelmZRvaneloebi da damx-mare meToduri literatura umaRlesi skolebis studen-tebisTvis, profesor-maswav-leblebisTvis.

    kaTedris mier imarTeboda sajaro sxdomebi, samecnie-ro sesiebi da konferenciebi. pirveli farTomasStabiani sa-mecniero sesia jer kidev 1937 wels moewyo da igi ilia WavWa-vaZis dabadebis 100 wlisTavs mieZRvna, gamoqveynda „ilia WavWavaZis pedagogiuri Txzu-lebani“. 1940 wels gamarTuli samecniero sesia ki iakob go-gebaSvilis dabadebidan 100 wlisTavs mieZRvna.

    1933 wlamde pedagogika da pedagogikis istoria ikiTxe-boda humanitaruli profilis fakultetze, xolo 1933 wli-dan am mecnierebas aswavlid-nen yvela fakultetze.

    ganaTlebis erT-erTi mniSvnelovani komponenti iyo studentTa pedagogiuri pra-qtika. qveynis saSualo da um-aRlesi skolebis maswavlebel-Ta mravali Taoba swored pe-dagogiuri praqtikiT iwyebda moRvaweobas da daostatebas. Seiqmna saSualo da umaRles skolaSi swavlebis meTodiki-sadmi miZRvnili mravali Sro-ma. universitetis pedagogikis kaTedris wevrebi aqtiurad monawileobdnen ganaTlebis saministros muSaobaSi. 1985 wels momzadda saintereso krebuli _ „skolis reforma da universitetis student-Ta pedagogiur-profesiuli momzadebis zogierTi sakiTxi“. kaTedris bazaze wlebis ganmav-lobaSi funqcionirebda sado-qtoro xarisxis mimniWebeli specialuri samecniero sab-Wo, romlis avtoritetze da mecnierul doneze miuTiTebs is faqti, rom aq, qarTvel mkv-levarTa garda, disertaciebs icavdnen ruseTis, ukrai-nis, somxeTis, azerbaijanis, baltiispireTis, Sua aziis, Ce-xoslovakiis dRes ukve aRiare-buli mecnier-pedagogebi.

    SemTxveviTi ar iyo is fa-qti, rom Tbilisis universi-tetSi ganaTlebis mecnierebis saTaveebTan universitetis erT-erTi damaarsebeli, cno-bili mecnieri, qarTuli fsi-qologiuri skolis fuZemde-beli dimitri uznaZe idga.

    sibrZnismetyvelebis fa-kultetis 1918 wlis pirveli semestris samuSao saswavlo gegma Semdeg sagnebs Seicav-da: filosofiis Sesavali da filosofiis seminari, eqspe-rimentuli fsiqologiis Ses-avali, zogadi enaTmecniereba, msoflio istoria, qarTul siZveleTa mecniereba anu ar-qeologia, saqarTvelos isto-ria da saistorio prosemina-ri, saeklesio istoria, qar-Tuli Zveli mxatvruli mwer-lobis istoria, ruseTisa da slavebis istoria, qarTuli samarTlis wyaroebi da isto-ria, politikuri ekonomia, miwaTmflobeloba saqarTve-loSi, Zveli qarTuli ena, la-Tinuri ena, Zveli arabuli ena, Zveli somxuri ena, sparsuli ena, germanuli ena, inglisu-ri ena, franguli ena. maSasa-dame, sxva dargebTan erTad, universitetis pirvelive Taobis studentoba fsiqolo-giis mecnierebasac swavlob-da. pedagogiuri institutis xelmZRvanelobasTan erTad, fsiqologiis saleqcio kurss dimitri uznaZe kiTxulob-da, romlis iniciativiT, 1923 wels, universitetSi fsiqo-logiuri laboratoria gaixs-na, xolo saqarTveloSi 1926 wels Tbilisis universitetis kursdamTavrebulTa Semad-genlobiT fsiqologTa sazo-gadoebac daarsda. univer-sitetSi Seiqmna da daixvewa saqveynod cnobili dimitri uznaZis ganwyobis Teoria. universitetis kedlebSi gan-viTarda qarTuli fsiqologi-uri skola.

    mecnierulma Rvawlma dimitri uznaZes namdvili aRiareba, samwuxarod, sikv-dilis Semdeg moutana. misi da misive mowafeebis kvle-vebi ganzogadda monografi-aSi „ganwyobis fsiqologiis eqsperimentuli safuZvle-bi“, romelic 1949 wels ga-moqveynda. erTi wlis Semdeg

    fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebani anu „farTod ganaTlebuli maswavleblis“ ZiebaSi

    me-7 gverdze

    gasuli saukunis 90–iani wlebis Semdgom saqarTvelos winaSe mravali problema dadga, romelTagan nawilis gadaWra xerxdeboda xan sazogadoebriobis Zalisx-meviT, xan gare faqtorebis daxmarebiT, iSviaTad _ xelisuflebis meoxebiT. Tumca iyo problemaTa wyeba, romelTa simwvaves ver anelebda dro – erT-erTi maTgani efeqtiani ganaTlebis politikis ararseboba iyo, romlis mZime Sedegebi ukve sa-gangaSod aisaxeba Cveni sazogadoebrivi cxovrebis TiTqmis yvela segmentze. ganaTlebis dargi, Tavisi Tanmimdevrulobisa da uwyvetobis principidan gamomdinare, xSirad kon-servatulic kia, amitomac gansakuTrebiT faqizia radikaluri da maqsimal-isturi Carevebis mimarT, miT ufro, Tu es Careva se-riozuli kvleva-analizis gareSe xdeba. sabWoTa saqarTvelos Semd-

    gomi epoqis ganaTlebis sax-elmwifo politika, iseve rogorc sxva bevri sfero, pirobiTad or periodad iyofa: e.w. vardebis revo-luciamdeli da Semdgomi. pirvel etapze sruliad TviTdinebaze iyo miSve-buli saganmanaTleblo procesebi, samagierod meore etapze xelisufle-bam srul partiul kon-trols dauqvemdebara es sfero, ramac kidev ufro uaryofiTad imoqmeda masze da, saboloo jamSi, umZimes dReSi aRmoCnda ka-cobriobis progresisa da WeSmariti faseulobebis SenarCunebisTvis aucile-beli erT-erTi yvelaze mniSvnelovani dargi – ga-naTleba! Tavi rom davane-boT met-naklebad sando kv-levebis savalalo maCvene-bels, realoba yoveldRiu-rad gvaxsenebs, rom Cveni sazogadoebis politikur-kulturuli Tu yofiTi cxovrebis nebismier aspeqtSi mZafrad igrZnoba ganaTlebis deficiti.

    a. boWoriSvili, g. baqraZe, d. uznaZe, r. naTaZe, a. frangiSvilistudentebTan erTad. 1930-iani wlebi

  • Tbilisisuniversiteti

    tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

    7

    didi mecnieri gardaicvala da Semdgom samecniero gamox-maurebebsa Tu diskusiebs, romlebmac mTeli siRrmiT warmoaCina uznaZis mecnie-ruli miRwevebi, Tavad veRar moeswro. dimitri uznaZem mo-maval mecnier fsiqologTa aRzrdaze zrunva gasuli sau-kunis 20-iani wlebidanve, anu universitetis daarsebidanve daiwyo. 1925 wels, misi inicia-tiviT, universitetis profe-sorTa sabWom fsiqologiis kaTedraze saprofesorod mo-samzadeblad datova da erTi wlis stipendia dauniSna angia boWoriSvils, SemdgomSi fi-losofiuri anTropologiis qarTuli samecniero skolis erT-erT fuZemdebels, quTa-isis pedinstitutSi fsiqolo-giis kaTedris damaarsebels, akademikoss. dimitri uznaZis gardacvalebis Semdeg kaTe-dras saTaveSi Caudga misive mowafe revaz naTaZe. kaTedra-ze samecniero kvleva fsiqo-logiis TiTqmis yvela dargis mimarTulebiT xorcielde-boda, iqmneboda naSromebi _ zogad fsiqologiaSi, dife-rencialur, bavSvisa da gene-tikur fsiqologiaSi, pedago-giur fsiqologiasa Tu defe-qtologiaSi.

    30-ian wlebSive d. uz-naZe cdilobda fsiqologi-is mecnieruli miRwevebis cxovrebaSi gamoyenebas _ misi iniciativiT iqmneboda fsiqologiis laboratoriebi, bavSvTa aRzrdisa da ganaTle-bis fsiqologiur-meToduri kabinetebi, saavadmyofoebSi _ klinikuri fsiqologiis ga-nyofilebebi. magram sabWoTa xelisuflebisTvis, rogorc Cans, naklebad kontrolire-bad sferod CaiTvala amgva-ri saqmianoba da, 1937 wlis mTavrobis dadgenilebiT, mxolod fundamenturi mec-nierebis ganviTarebis ufleba mieca fsiqologias. amis gamo praqtikuli da gamoyenebiTi fsiqologia saerTaSoriso miRwevebs sagrZnoblad Ca-morCa. 1971 wels fsiqologiis kaTedras gamoeyo jer Sro-misa da sainJinro fsiqologi-is kaTedra (gamge prof. g. keC-xuaSvili), Semdeg socialuri fsiqologiis kaTedra (gamge doc. r. qvarcxava) da pedago-giuri da asakobrivi fsiqo-logiis kaTedra (gamge prof. a. bainduraSvili).

    universitetSi fsiqolo-giis dargi jer istoriis, Sem-deg iuridiuli, xolo bolos fsiqologia–filosofiis fakultetis SemadgenlobaSi viTardeboda. damoukidebeli saxiT fsiqologiis fakul-teti 1990 wels dafuZnda. fa-kulteti specialistebs oTxi mimarTulebiT amzadebda: zo-gadi fsiqologiis, socialu-ri fsiqologiis, asakobrivi da pedagogiuri fsiqologiis da Sromisa da ekonomikuri fsiqologiis.

    samecniero Ziebani oTxi ZiriTadi mimarTulebiT war-moebda: 1) pirovnebis fsiqo-logiis problemebi; 2) Semec-

    nebiTi procesebis kvleva; 3) neirofsiqologiuri analizi; 4) religiuri fsiqologia.

    Sromisa da ekonomikuri fsiqologiis kaTedris samec-niero Tematikis magistralur mimarTulebas warmoadgenda pirovnebis SromiTi, profe-siuli moqmedebis ganwyobis-euli organizaciisa da fsiqo-logiuri diagnostikis pro-blema. praqtikul gamoyenebiT sferoSi kaTedris muSaobis tradicias safuZveli jer kidev kaTedris daarsebamde – samociani wlebis meore naxe-varSi, kibernetikis fakulte-tis sainJinro fsiqologiis ganyofilebaSi Caeyara.

    asakobrivi da pedagogiuri fsiqologiis kaTedra, ganaT-lebis saministros moTxov-niT, xelmZRvanelobda skolis praqtikos fsiqologTa momz-adebas. 1980 wlidan Tbilisis ramdenime skolaSi eqsperimen-tis saxiT muSaoba daiwyes am specialobis kursdamTavre-bulebma. skolebSi fsiqo-logTa praqtikuli saqmianoba moiTxovda mniSvnelovan Teo-riul bazas. asakobrivi da pe-dagogiuri fsiqologiis kaTe-dris TanamSromlebi nayofier samecniero muSaobas eweodnen am mimarTulebiT.

    intensiurad muSavde-boda fsiqologiis iseTi aqtualuri sakiTxebi, rogo-ricaa umcrosi, gardamavali da adreuli Wabukobis asakSi zneobrivi cnobierebis, mo-wifulobis grZnobis, emoci-uri da nebelobiTi sferos, moTxovnilebebis, TviTcno-bierebis, TviTSefasebisa da SemecnebiTi fsiqikuri pro-cesebis ganviTarebis Tavise-burebebi. studentTa momz-adebas socialuri fsiqolo-giis specialobiT socialuri fsiqologiis kaTedra xelmZ-Rvanelobda. igi muSaobas warmarTavda sami mimarTule-biT: 1. Teoriuli socialuri fsiqologiis; 2. gamoyenebiTi socialuri fsiqologiis; 3. eTnofsiqologiisa da poli-tikuri fsiqologiis. fsiqo-logiis fakultets mWidro samecniero da saswavlo ur-TierTobebi hqonda msoflios bevr fsiqologiur centrTan _ hiustonis, samxreT karo-linis, niunbergis, axali ze-landiis, zaarbriukenis uni-versitetebis fsiqologiis fakultetebTan da institu-tebTan.

    am didi samecniero-pedago-giuri miRwevebis Semdeg gaiv-lis arc Tu ise didi dro da sa-qarTvelos kaTolikos-patri-arqi ilia meore erT-erT epi-stoleSi sazogadoebas Seax-senebs miviwyebuli warsuli mecnieruli warmatebebis Sesa-xeb: „ar SeiZleba mxolod Zve-li stereotipebiT cxovreba, magram isic aucilebelia, rom axali Rirebulebebis SeTvise-basTan erTad, ar davkargoT Cveni tradiciuli da zneobri-vi faseulobani... saswavlo programebze pasuxismgeblo-ba mxolod ganaTlebis sami-nistros ar unda daekisros; ganaTlebis reforma qveynis prezidentisa da mTavrobis

    gansakuTrebul yuradRebas saWiroebs da, radgan saqme eris momavals exeba, misi ganxilva farTo sazogadoebriobis ms-jelobis sagnad unda iqces.“ xSirad msjelobs ilia meore aRzrda-ganaTlebis probleme-bis Taobaze. erTi qadagebisas ityvis: „msoflioSi mimdinare procesebs rom ar CamovrCeT, saWiroa informaciis floba da analitikuri azrovneba, miT umetes, didi saxelmwifoebis dainteresebis sferoSi myofi iseTi mcirericxovani qveyni-saTvis, rogoric saqarTveloa. amitomac analitikuri azro-vneba saWiroa bavSvobidanve iswavlebodes. am sagnis Semo-Reba didad daexmareba Cvens niWier axalgazrdebs _ advi-lad daeuflon Tavis momaval specialobas. raki adamianis xa-siaTis Camoyalibeba adreuli asakidan iwyeba, kargi iqneba, Tu sabavSvo baRebSi baton di-mitri uznaZis ganwyobis Teo-riaze dayrdnobiT patarebs gavuRvivebT rogorc erTma-neTis, ise, saerTod, adamianis Tanadgomis survils, patiebis unars, ufrosis pativiscemas, mamulis siyvaruls. skolaSi aucileblad unda iyos fsiqo-logi, romelic pedagogebTan da mSoblebTan erTad daak-virdeba moswavles da daexma-reba RvTisgan boZebuli niWis gamovlenasa da ganviTarebaSi. aRzrdis saqmeSi maswavlebels gadamwyveti mniSvneloba aqvs. amitomac ar SeiZleba _ sko-laSi SemTxveviTi adamianebi muSaobdnen. samwuxarod, amas CvenTan ar eqceva saTanado yuradReba, ris gamoc yvelaze metad momavali Taoba ziande-ba...“

    es sityvebi kidev ufro

    mkafiod warmoaCens universi-tetSi 2004 wels yovelgvari situaciuri analizis gareSe ganxorcielebuli reformis Semdgom CrdilSi moqceuli dargebisa da sauniversiteto istoriaSi maT saTaveSi mdga-ri didi mecnierebis Rvawlis mniSvnelobas.

    samwuxarod, qveyanaSi mim-dinare didi Tu mcire po-litikuri cvlileba xSirad uaryofiTad aisaxeboda xol-me Tbilisis universitetis cxovrebaze. iyvnen politiku-ri Zalebi da pirovnebebi, rom-lebic, sakuTari Zalauflebis wyalobiT, cdilobdnen sauni-versiteto saqmianobis saku-Tari politikur-merkantilu-ri mosazrebebis Sesabamisad gamoyenebas. jer kidev 1925 wels saxelmwifo samecniero sabWos pedagogiurma seqci-am SeimuSava proeqti, rom-lis mixedviT, pedagogiuri fakultetis filosofiuri, fsiqologiuri da istoriuli dargebi unda gauqmebuliyo, qarTuli mwerlobis istoria unda Semofargluliyo axali da uaxlesi xaniT. ivane java-xiSvilma ganaTlebis saxalxo komisariatSi gaagzavna moxse-nebiTi baraTi, romelSic wer-da: „ratom unda dangreul iqm-nes pedagogiuri fakulteti da ganadgurebuli is didi mu-Saoba da moRvaweoba, romelic am Svidi wlis ganmavlobaSi gaweuli iyo da didis energi-iT mopovebuli? maswavleblis mowodeba da wodeba imdenad maRali da didia, rom is, viT-arca momavali Taobis aRmzr-deli saukeTesod da farTod unda iyos ganaTlebuli, Ta-visi specialobis mecniere-bis ukanasknel miRweuloba-

    Ta mcodne da misi warmatebis Tvalyuris mdevneli. mxolod aseTi piri asrulebs pirnaT-lad Tavis movaleobas, amitom mas Sesaferisi momzadeba unda hqondes da pedagogiuri fa-kultetis programis gamarti-veba ki ara, piriqiT gafarToe-ba sWirdeba“. ivane javaxiSvi-lis principuli poziciis wy-alobiT, maSin xelisuflebam ver moaxerxa universitetSi Camoyalibebuli swavlebisa da kvlevis tradiciebis xelaRe-biT uaryofa, Tumca 1926 wels ivane javaxiSvili CamoaSores reqtoris Tanamdebobas, xolo mogvianebiT universitetida-nac gaaZeves da saSineli gan-kiTxvis dReebic mouwyves!... ivane javaxiSvili erTaderTi iyo!.. Tumca momdevno peri-odSic iSviaTad, magram mainc gamoCndeboda universitet-Si iseTi lideri, romelic xan sakuTari mecnieruli av-toritetis wyalobiT, xanac moxerxebulobiT axerxebda xelisuflebisaTvis Seecvle-vinebina universitetisaTvis (maSasadame, ganaTlebisa da mecnierebisaTvis) miuRebeli gadawyvetilebebi. ocdameer-Te saukunis dasawyisSi xeli-suflebis mier ganxorciele-bul sauniversiteto refor-mas, romlis mizani sruliad calsaxad politikuri iyo da araferi hqonda saerTo ga-naTlebasTan, Seewira mravali sauniversiteto tradiciuli dargi da struqturuli erT-euli, maT Soris gansakuTre-biT dazaralda ganaTlebisa da fsiqologiur mecniereba-Ta rolic da maTi ganviTare-bis SesaZleblobac.

    mravali winaaRmdegobis miuxedavad, universiteti mu-dam axerxebda gaZlierebas da misi siZliere swored imiTi gamoixateboda, rom sazoga-doebas Seaxsenebda yvelaze mtkivneul problemebs da ara mxolod Seaxsenebda, aramed sTavazobda gadaWris gzas da, rac mTavaria, Tavad iwyebda am problemaTa mogvarebaze zrunvas. axla Cvens winaSe yve-laze mwvave gamowveva ganaT-lebis problemaa, romelic unda gadaWras, rogorc ivane javaxiSvili ityoda, „Taobis aRmzrdelma, saukeTesod da farTod ganaTlebulma, Tavi-si specialobis mecnierebis ukanasknel miRweulobaTa mcodne da misi warmatebis Tvalyuris mdevnelma“ maswav-lebelma.

    moamzadazurab gaiparaSvilma

    (gamoyenebuli literatura:g. gamyreliZe, Tbilisis uni-versiteti 1918-1948, 1948 w.;

    Tbilisis saxelmwifo univer-siteti: 1918-1998 ww.;

    s.jorbenaZe, Tbilisisuniversitetis mokle isto-

    ria, Tb. 1988; s. jorbenaZe, cxovreba da

    Rvawli ivane javaxiSvilisa, Tb. 1984 w;

    saqarTvelos kaTolikos-patriarqi ilia meore

    mecnierebis, ganaTlebis, kulturisa da xelovnebis

    Sesaxeb, 2004 w.)

    fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebani anu „farTod ganaTlebuli maswavleblis“ ZiebaSi

    meeqvse gverdidan

  • Tbilisis universiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

    8

    _ ra viTarebaa am droisTvis Tsu-is studentur TviTmmarTvelobaSi, ra mi-marTulebebiT mimdinareobs muSaoba?

    Salva sabauri: studentur TviTm-marTvelobaSi muSaobis sakmaod didi gamocdileba maqvs. manmade socialur da politikur mecnierebaTa fakulte-tis studenturi TviTmmarTvelobis xelmZRvaneli viyavi. Cemi profesiis garda menejmentis sakiTxebic mainte-resebs. magaliTad, ra qmnis stimulebs enTuziazmze muSaobisTvis. studentur TviTmmarTvelobaSi mniSvnelovania es sakiTxi, radgan sakmaod bevri axal-gazrda yovelgvari anazRaurebis gareSe sakmaod didi datvirTviT muSaobs. Cven axal xelmZRvanelobas warmovadgenT da bevr iseT sakiTxSi gviwevs garkveva, risi codnac aqamde CvenTvis savaldebulo ar iyo. yvelaze mniSvnelovania axali samo-qmedo gegmis Camoyalibeba. muSaoba ukve dawyebuli gvaqvs. Cveni pirveli inicia-tivebi ori axali departamentis Camoya-libebas ukavSirdeba _ studentebis uf-lebebis dacvisa da analitikuri depar-tamentebis. analitikuri departamenti Sida menejmentis gamarTvaze imuSavebs, izrunebs komunikaciis gaumjobesebaze, raTa ufro efeqturad moxdes garkveul biurokratiul sakiTxebTan gamklaveba. garda amisa, Sinaarsobrivi kuTxiTac vmuSaobT _ ra proeqtebi unda gavake-ToT da rogor.

    _ mexuTe mowvevis studenturi TviTmmarTvelobis pirveli Sekre-bisas cesko-s Tavmjdomarem gamoTq-va iniciativa, rom garkveuli cv-lilebebi momxdariyo studenturi TviTmmarTvelobis wesdebis gasaum-jobeseblad. Tu daiwyeT am sakiTxebze muSaoba?

    Salva sabauri: diax, es sakiTxi de-metre egnataSvilma dasva, Tumca amaze saubrebi manamdec iyo. axla vmuSaobT komisiis Seqmnaze _ vin unda Sevides masSi da rogor imuSaos. am komisiaSi yofnisTvis mxolod neba-survili sakma-risi ar aris, Sesabamisi kompetenciebis flobac saWiroa. vfiqrobT, am procesSi administracia da akademiuri persona-li CavrToT Tu ara, magram ufro metad SesaZlebelia mxolod studentebma war-marTon es procesi. studenturi TviT-mmarTvelobis wesdebaSi bevri niuansia gasasworebeli, Tumca es ar niSnavs, rom dokumenti mTlianad farsia. wesdebis damtkicebis mere studenturi TviT-mmarTvelobis menejmentSi bevri ram Seicvala da saWiroa amis samarTlebrivi dasabuTebac

    _ studenturi TviTmmarTvelobis wina saarCevno procesSi studentebi akritikebdnen TviTmmarTvelobis prezidentis uflebamosilebas, ufro konkretulad ki saarCevno komisiis dakompleqtebis sakiTxs, romelsac prezidenti wyvets.

    Salva sabauri: kritika SeiZleba iyos da es misaRebia, Tumca kritikis pa-suxebic misaRebi unda iyos. studenturi TviTmmarTveloba ar aRiqmeba sivrced, sadac yvelas erTnairi mosazreba aqvs. Tu studenturi TviTmmarTveloba raRa-cas wyvets, es aris saerTo mosazreba da ara mxolod erTi adamianis. vgegmavT cvlilebebis ganxorcielebas. Cvenc vTanxmdebiT, rom aseTi uflebamosile-bebi erTad ar unda iyos Tavmoyrili. aseve aris meore mxarec, Tu garkveuli sakiTxebis gadawyveta procedurulad gavweleT, menejmenti araefeqturi gax-deba. zogadad minda aRvniSno, rom orga-nizaciaSi, sadac muSaoba enTuziazmzea

    dafuZnebuli, diqtatis Seqmna SeuZle-belia. CvenTan nebismieri gadawyvetile-ba saerTo msjelobis Sedegad miiReba da sakiTxs prezidenti ubralod waradgens.

    _ studenturi TviTmmarTvelobis wevrebis erT-erTi movaleoba safa-kulteto sabWoebis muSaobaSi monaw-ileobis miReba da studentebis inter-esebis wardgineba-dacvaa. gegmavT Tu ara am mimarTulebiT muSaobis gaaq-tiureba-gaumjobesebas?

    Salva sabauri: Tbilisis saxelmwi-fo universitetis wesdebis XIX muxli aregulirebs fakultetebis sabWoebis muSaobas, sadac akademiur personalTan erTad studentebic arian warmodge-nilni. fakultetis sabWos wesdeba dasa-regulirebeli iyo, rac Tsu-is samarT-lebrivi statusis cvlilebam gamoiwvia. sabWos Semadgenlobis aranakleb 1/4-isa unda yofiliyvnen studentebi, Tumca ase ar iyo. axla wesi nelnela regulirdeba. humanitarul mecnierebaTa fakulte-tis sabWos SemadgenlobaSi studentebis raodenoba ukve 10 wevramde gaizarda. am procesebs yuradRebiT adevnebs Tva-lyurs studenturi TviTmmarTvelobis prezidentis mrCevelTa sabWo, romelic xels uwyobs, rom yvela fakultetis sab-Woebis wevrma studentebma erTmaneTTan koordinirebulad imuSaon.

    _ Tqven axseneT, rom Seiqmna stu-dentebis uflebaTa dacvis departa-menti. es departamenti wina mowvevis TviTmmarTvelobaSic funqcionireb-da, Tumca mogvianebiT gauqmda. ra qmedebebs ganaxorcielebs igi am stru-qturuli erTeulis efeqturad muSao-bisTvis?

    Salva sabauri: wina mowvevis TviT-mmarTvelobebSi ratom ver imuSava am departamentma, ver getyviT, magram axla mas eqneba dalagebuli funqciebi da struqtura. amaze studenturi TviTm-marTvelobis wevrebi erToblivad vmu-SaobT. Seiqmneba statistikuri dokumen-tebi _ Tu ra mimarTulebebiT irRveva studentebis uflebebi da SevimuSavebT am problemebis aRmofxvris gzebs. ar gveqneba xisti damokidebuleba, gaviTva-liswinebT universitetis SesaZleblo-bebs da, Sesabamisad, SevTavazebT pro-blemebis gamosworebis meTodebs. stu-denturi TviTmmarTveloba informaciis erTgvari gamtari unda iyos studenteb-sa da administracias Soris.

    _ Tu aris cnobili ukve studentu-ri TviTmmarTvelobis departamente-bis xelmZRvanelebis vinaoba?

    Salva sabauri: xelmZRvanelebi ukve SevarCieT. radikaluri cvlilebebis ganxorcieleba ar gvsurda, amitom de-partamentebs is adamianebi xelmZRva-neloben, visac Sesabamisi gamocdile-ba ukve aqvT. jerjerobiT dawyebuli proeqtebis ganxorcieleba mimdina-reobs. samoqmedo gegmis Camoyalibebis Semdeg ki axali proeqtebis amuSavebaze vizrunebT. rac Seexeba departamentebis xelmZRvanelebis vinaobas, kulturis departments TaTa beJaSvili xelmZR-vanelobs, ganaTlebisa da mecnierebis departments _ meri kapanaZe, turizmis departments – Temur qobalia, spor-tis departments – Tamar javaxiSvili, studentebis uflebaTa dacvis depar-

    taments – Teona mindiaSvili, romelmac humanitarul mecnierebaTa fakultetze xmebis soliduri raodenoba miiRo da, Sesabamisad, studentebis ndobac. anali-tikuri departamentis muSaobas ki gior-gi kakauriZe warmarTavs.

    _ axla ra proeqtebs axorcielebs studenturi TviTmmarTveloba da axali samoqmedo gegmis SemuSavebisas romeli sfero iqneba TqvenTvis prior-itetuli?

    Salva sabauri: ganaTlebisa da mec-nierebis departamenti studentur sa-mecniero konferenciebs atarebs evro-kavSirTan integraciis Temaze. sxvaTa Soris am departamentis proeqtebze studentebis ganwyoba maincdamainc dadebiTi ar aris. amboben, rom cota RonisZiebebs axorcielebs an naklebad masStaburs. zogadad, Cven ama Tu im Ro-nisZiebis Catarebisas vakvirdebiT stu-dentebis raodenobas da vaanalizebT organizebis xarisxs. ganaTlebisa da mecnierebis departamentis proeqtebi studentebSi yovelTvis ufro nakleb in-teress iwvevs, vidre magaliTad, turiz-mis departamentis. amjerad, Cveni prio-ritetia, rom studentebs meti stimuli SevuqmnaT saganmanaTleblo-samecniero proeqtebSi monawileobis misaRebad.

    paata baxturiZe: araoficialurad proeqtebis Sinaarsze SedarebiT meti pa-suxismgebloba me maqvs aRebuli. seqtem-bridan axali samoqmedo gegmis mixedviT axali proeqtebis ganxorcielebas davi-wyebT. samoqmedo gegmaze erToblivad _ prezidentis aparati, departamente-bisa da fakultetebis xelmZRvanele-bi vmuSaobT. tradiciuli proeqtebi, kerZod, inteleqtualuri TamaSi `ra? sad? rodis?~ da a.S. gagrZeldeba. samo-qmedo gegmis SemuSavebisas studente-bis interess did yuradRebas vaqcevT. amisaTvis analitikuri departamenti studentebis gamokiTxvebsac Caatarebs. studentebsac davexmarebiT proeqtebis ganxorcielebaSi. iuridiuli fakul-tetis erTma studentma ukve mogvmarTa daxmarebis TxovniT da seqtembrisTvis RonisZieba ukve davgegmeT.

    _ studenturi TviTmmarTvelobis dafinansebasTan dakavSirebiTac araer-Ti pretenzia arsebobs studentebSi...

    Salva sabauri: amaze araerTi fant-aziuri warmodgenaa Seqmnili – amboben, studenturi TviTmmarTveloba `Wams~ biujets... arada samarTlebrivi WeSma-ritebaa, rom TviTmmarTvelobas aranai-ri biujeti ar aqvs. arsebobs studen-turi RonisZiebebisTvis gamoyofili Tanxa, romelic yovel wels sxvadasxva raodenobisaa da nebismieri studenti, visac aqvs proceduruli codna _ Tu rogor unda moxdes moTxovna, rogor unda daigegmos saproeqto biujeti da xarjTaRricxva, SeZlebs proeqtis gan-xorcielebas. Tu moindomeben da naxaven, raoden didi Sroma sWirdeba nebismieri RonisZiebis ganxorcielebas, ara mgonia, aseTi zerele kritikiT Semoifarglon. kidev erTxel vityvi, studenturi TviT-mmarTvelobis wevrebs xelfass aravin uxdis, raTa studenturi cxovreba sain-tereso gaxadon. isini dilidan saRamom-de, xSirad SabaT-kvirasac mxolod enTu-ziazmze muSaoben.

    _ axali samoqmedo gegmis SemuSaveb-isas Tu TanamSromlobT Tsu-is adminis-traciasTan da akademiur personalTan?

    Tornike cinaZe: studentur TviT-mmarTvelobaSi mimdinare saqmianobaSi, ra Tqma unda, mec var CarTuli, magram ufro metad administraciasTan ur-TierToba mevaleba. ase rom, maTTan vTa-namSromlobT. SesaZloa raime qmedebis ganxorcieleba universitetis wesdebas ar Seesabamebodes, an SesaZloa Cven yve-laferi ver gaviTvaliswinoT, amitom ad-ministraciis warmomadgenlebs vxvdebiT da konsultaciebs gavdivarT. maT ufro meti gamocdileba aqvT, rom garkveul sakiTxebze rCevebi mogvcen. rac Seexe-ba reqtors, jerjerobiT piradad ar vicnob, Tumca uaxloes momavalSi Sexve-dras vgegmavT.

    moamzada nato obolaZem

    mexuTe mowvevis Tsu-is studenturi TviTmmarTveloba muSaobas oficialu-rad Seudga. studenturi warmomadgenlobiTi organos struqturaSi ukve siaxleebia. damatebiT Seiqmna studentTa uflebebis dacvisa da analitikuri departamentebi. rac Seexeba konkretul RonisZiebebs, am droisTvis, wina mowvevis TviTmmarTvelobis mier dawyebuli proeqtebis ganxorcieleba mimdinareobs, Tum-ca paralelurad delegatebi axali samoqmedo gegmis SedgeniT arian dakavebulni. gegmis prioritetuli mxare – ganaTleba da mecnierebaa. misi saboloo variantis prezentacia ki seqtemberSi gaimarTeba. axali mowvevis Tsu-is studenturi TviTm-marTveloba cvlilebebis ganxorcielebas wesdebaSic apirebs. ufro konkretuli detalebis Sesaxeb gavesaubreT studenturi TviTmmarTvelobis prezidents, so-cialur da politikur mecnierebaTa fakultetis magistrants Salva sabaurs da vice-prezidentebs _ zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis stu-dents paata baxturiZes da socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis students Tornike cinaZes.

    axlad arCeuli studenturi TviTmmarTveloba axal samoqmedo gegmaze muSaobs

    Salva sabauri

    paata baxturiZe

    Tornike cinaZe

  • Tbilisisuniversiteti

    tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

    9

    _ universitetSi umZimes periodSi SemoxvediT. moSlili iyo samecniero da saswavlo muSaoba da samecniero karieraze fiqri warmoudgenelic ki Canda. SeiZleba iTqvas, mTeli Taoba daikarga, radgan niWier adamianebs sxva mimarTulebiT mouxdaT saqmi-anobis gagrZeleba. rogor gaakeTeT arCevani da ra perspeqtiva dainaxeT is-torikosis profesiaSi?

    _ istorikosoba jer kidev im asakSi gadavwyvite, rodesac gaazrebulad ar irCeven profesias. SeiZleba daujereb-ladac ki Candes, magram rogorc ki kiTx-va daviwye, daaxloebiT 6-7 wlis asakidan, Cemi pirveli sakiTxavi literatura iyo popularuli moTxrobebi istoriidan. unda iTqvas, rom Cvens Taobaze Zalian didi gavlena moaxdina levan sanikiZis `uqarqaSo xmlebma”, romelic bavSvoba-Si CemTvis yvelaze sayvareli wigni iyo da mravaljer maqvs gadakiTxuli. vfi-qrob, rom am profesiis arCevaSi serio-zuli roli iTamaSa TviTon im epoqam da saqarTvelos maSindelma mdgomareobam. Cven is Taoba viyaviT, romelic skolis asakidan aqtiurad CavebiT erovnul moZ-raobaSi. dRes bavSvur gatacebad Cans, rom skolaSi davaarseT `paata saakaZis sazogadoeba” da sakmaod seriozuladac vekidebodiT am saqmes.

    me Tbilisis 178-e skola davamTav-re, sadac swavleba or – qarTul da ru-sul seqtorze mimdinareobda. Cven mier daarsebuli sazogadoebis saxeliT Se-vadgineT peticia da direqtorisgan viT-xovdiT qarTuli enisa da literaturis Semswavleli wreebis Seqmnas rusuli se-qtoris im moswavleebisTvis, romlebic erovnebiT qarTvelebi iyvnen. axla es yvelaferi Zalian sasiamovno gasaxsene-belia, Tumca daZabuli periodi iyo da amis gamo mravali problema iqmneboda. es bavSvuri TamaSebi imaze metyveleb-da, rom Cemi interesi imdenad aqtiuri politika ar iyo, ramdenadac TviTon politikis kvleva. aman ganapiroba sabo-loo arCevanic: istorikosoba Tavidanve kategoriulad mqonda gadawyvetili da saerTod ar vfiqrobdi _ materialuri da yofiTi TvalsazrisiT Tu ramdenad momgebiani da pragmatuli iqneboda amg-vari arCevani.

    _ samecniero-kvleviTi saqmianoba rodidan daiwyeT?

    _ wels 20 weli gaxdeba, rac univer-sitetSi vmuSaob. 1994 wels, jer kidev me-3 kursze swavlisas muSaoba daviwye qarTuli saxalxo da saxelmwifo di-plomatiis samecniero-kvleviT centrSi laborantad. es centri universitetis maSindelma reqtorma roin metrevelma 1993 wels daaarsa da swored man migvi-wvia axalgazrduli saistorio Jurnal `artanujis~ gamomcemeli istorikosebi buba kudava, jaba samuSia, niko javaxiS-vili da me. centrma 2009 wlamde iarseba da am periodamde centris TanamSrom-lad viTvlebodi. aq sakmaod saintereso proeqtebi ganxorcielda. yovelwli-urad gamodioda weliwdeuli (statie-bis krebuli) `qarTuli diplomatia~, romelic gamorCeuli samecniero gamo-cema iyo. garda amisa, centrma moamza-da qarTuli diplomatiuri leqsikonis ortomeuli, romelic gamocemisTanave samagido wignad iqca diplomatebisTvis. aqve momzadda saqarTveloSi pirveli enciklopediuri leqsikoni - ivane java-xiSvili, romelSic Tavmoyrili iyo ivane javaxiSvilis Sesaxeb sruli informacia;

    gamoica `qarTuli diplomatiis isto-riis narkvevebi” (ortomeuli) da sauni-versiteto saxelmZRvanelo `qarTuli diplomatiis istoria~. es sagani dResac iTvleba arCeviT kursad istoriis mimar-Tulebaze; momzadda qarTuli diplo-matiis istoriis qrestomaTia – saqarT-velos istoriis wyaroebis krebuli, romelic dResac Zalian popularulia rogorc qarTvel, ise ucxoel mkvlevar-Ta Soris da bibliografiul iSviaTobas warmoadgens. saerTod, am centrSi be-vri kargi saqme gakeTda da misi arseboba mniSvnelovani gaxldaT. es rac Seexeba Cemi moRvaweobis pirvel etaps Tbilisis saxelmwifo universitetSi. meore etapi, romelic saswavlo-pedagogiur saqmi-anobas ukavSirdeba, daviwye disertaciis dacvis Semdeg, 2001 wels. disertacia movamzade Temaze `saqarTvelo da ruse-Tis IV saxelmwifo saTaTbiro”. zogadad, saqarTvelos axali da uaxlesi istori-is specialisti var da gansakuTrebiT mainteresebs saxelmwifo politikis da xelisuflebis istoriis sakiTxebi, am mi-marTulebiT dResac ganvagrZob muSao-bas.

    pedagogiuri saqmianoba Tsu-Si 2002 wels daviwye. jer docentis, Semdeg asistent-profesoris da amJamad asoci-rebuli profesoris rangSi vkiTxulob-di da vkiTxulob rogorc saqarTvelos istoriis zogad kurss, ise specialur kursebs – saqarTvelos istoria me-19 saukuneSi, me-20 saukuneSi, specialur arCeviT kursebs, rogoricaa: parla-mentarizmis istoria, saqarTvelos xe-lisuflebisa da qarTuli diasporebis istoria. sxvaTa Soris, diasporebis istoria sayuradRebo da saintereso mi-marTulebaa. mas Semdeg, rac Seiqmna dia-sporebis sakiTxebSi saministro, ufro gaRrmavda kontaqtebi qarTul diaspo-rebTan. istoriulis garda, sazogado da saxelmwifo interesi Zalian didi devs am saqmeSi da, amitom, Cven jer kidev 2003 wlidan daviwyeT intensiuri muSaoba tao-klarjeTis, iqauri diasporisa da TurqeTis saqarTveloSi arsebuli isto-riuli Zeglebis Seswavlaze. ukve Sedga 4 eqspedicia, romelSic miviReT monawi-leoba. rac yvelaze saintereso da mniSv-nelovania, wels gavimarjveT rusTave-lis fondis proeqtSi `tao-klarjeTis cixe-simagreTa sistema”. es aris samwlia-ni proeqti, romlis xelmZRvanelia Tsu-is profesori jaba samuSia, proeqtSi baton jabasa da Cems garda axalgazrda doqtorantebic monawileoben. proeqti gulisxmobs TurqeTis saqarTvelos (arTvinis, ardaganis, arzrumis vilai-eTebis) teritoriaze arsebuli safor-tifikacio sistemis srul aRwerilobas, rogorc azomviT samuSaoebs, ise foto-fiqsaciasa da lokalizacias.

    _ Tqvens Taobas hqonda imisi saS-ualeba, rom gasuliyo dasavleTSi. rogorc mecniers, gqondaT Tu ara urTierTobebi da saerTo proeqtebi dasavlel kolegebTan?

    _ rogorc axali da uaxlesi istori-is specialisti, dainteresebuli var sab-WoTa periodis kvleviT. sovetologia da gansakuTrebiT sabWoTa saqarTvelos istoriis kvleva, bolo periodSi, Se-darebiT gamococxlda. Seiqmna sabWoTa kvlevebis laboratoria iliaunSi, rome-lic saintereso saqmianobas awarmoebs. samwuxarod, Tsu-Si aseTi jgufi jer ar gvyavs. ara da, sabWoTa periodis kvleva mniSvnelovania, radgan amaze didi moT-

    xovnaa dasavleTSi. amasTan, qarTuli ar-qivebi, Tu baltiis qveynebis arqivebs ar CavTvliT, is iSviaTi arqivebia, romle-bic bolomde gaxsnilia da Tavisuflad xelmisawvdomia yvela mkvlevrisTvis _ gasuli saukunis 20-30 wlebis uSiSroebis da partiuli arqivebi maqvs mxedveloba-Si, romlebsac ruseTSi dRemde grifiT saidumlo adevs. amitom kvlevisaTvis, paralelizmisTvis Cveni arqivebi (prezi-dentis, uaxlesi istoriis, centraluri saistorio arqivi, Sss-s uSiSroebis ar-qivi) zRva masalas itevs da Sesaswavlia.

    aRsaniSnavia, rom wels, 28 ivliss, 100 weli sruldeba pirveli msoflio omis dawyebidan. es aris RonisZieba, romels-ac mTels msoflioSi aRniSnaven. me uSu-alod Cabmuli var tokios metropoli-ten universitetis proeqtSi, romelSic mravali qveyana monawileobs. Cemi mimar-Tulebaa pirveli msoflio omis Sesaxeb saqarTvelosTan dakavSirebuli masale-bis momzadeba.

    _ Tqven sakmaod aqtiurad xarT Cabmuli axali tipis saskolo saxelmZRvaneloebis momzadebaSi. ras gulisxmobs istoriis axleburad swav-leba?

    _ 2005-2006 wlebSi ganaTlebis sami-nistrom bevri saintereso reforma ga-naxorciela. pirvel rigSi vgulisxmob axali tipis erovnuli saswavlo gegmisa da standartis Semotanas. manamde stan-darti gacilebiT qaoturi iyo, rac istoriis mimarT bavSvebSi nihilistur damokidebulebas iwvevda: istoriaSi is-wavleboda erTi da igive da amave dros swavla iyo trafaretuli, ufro dazu-Txvas moiTxovda, vidre SemoqmedebiT midgomasa da analitikas. istoria, Tavi-sTavad iseTi mecnierebaa, rom Tu swor meTodologias moargeb, SeuZlebelia, axalgazrda ar dainteresdes. es iyo mTavari mizezi, ris gamoc CaverTeT sa-xelmZRvaneloebis momzadebis proces-Si. pirvelad es daiwyo 2006-2007 wlebSi, rodesac momzadda me-8 klasis integ-rirebuli saxelmZRvanelo istoriasa da geografiaSi. sxvaTa Soris, dRes be-vri kritikulad udgeba integrirebis meTods, Tumca, ase calsaxad Sefaseba arasworad mimaCnia. bevr evropul qvey-anaSi integrirebis procesi warmatebiT ganxorcielda, CvenSi ki amis danergva naCqarevad moxda. ver moeswro avtore-bisa da maswavleblebis Sesabamisi momz-adeba, ris gamoc ukmayofileba gaCnda rogorc skolebis pedagogebSi, ise mos-wavleebSi. gansakuTrebiT rTuli situa-cia Seiqmna sabunebismetyvelo sagnebSi, sadac fizika-qimia-biologia iyo inte-grireuli. dRes integrireba ukve aRar gamoiyeneba da disciplinebi gamijnulia erTmaneTisgan.

    saxelmZRvaneloebze muSaoba Semdgom wlebSic ganvagrZeT. sxvadasxva dros ga-naTlebis saministros grifi mieniWa Cven mier momzadebul 7, 8, 11, 12 klasebis sa-

    xelmZRvaneloebs. gansakuTrebiT unda aRvniSno me-12 klasis istoriis saxelmZ-Rvanelo, romelic 2008 wels movamz-adeT. unda iTqvas, rom saxelmZRvanelo-ze muSaoba qvis kodvis tolfasia: es gu-lisxmobs Zalian didi da yovlismomcve-li informaciis mogrovebas, amave dros, am informaciis miReba-gadamuSavebisas unda iyo Zalian frTxilad, raTa Secdo-ma ar mogivides. erTi adamiani amas ver gaakeTebs, amas sWirdeba avtorTa kole-qtivi da maT Soris funqciebis swori ga-nawileba. me dakavebuli viyavi uSualod teqstebiT da faqtobrivi Tu vizualuri da interaqtiuli masalis momzadebiT, rac Seexeba meTodur nawils, amas ake-Tebda skolis maswavlebeli. saxelmZR-vanelos daxvewaSi didi roli Seasrules gamomcemlobebis saredaqcio jgufebma, gansakuTrebiT gamovyofdi gamomcemlo-ba `diogenes”, sadac Zalian maRalpro-fesiuli jgufi muSaobda. sabolood, Sedegad miviReT sakmaod kargi saxelmZ-Rvanelo. saerTod, vityvi, rom Zalian didi Secdoma iyo, rodesac 2013 wels ganaTlebis saministrom sakmaod uxeSi formiT CamoarTva gamomcemlobebs sa-xelmZRvaneloebis gamocemis ufleba. Tu es midgoma ar Seicvleba da saxelmwi-fo procesidan amoagdebs gamomcemlo-bas, romelic umniSvnelovanesi rgolia saxelmZRvaneloebis momzadebisas, es dagvakargvinebs xarisxian saxelmZRva-neloebs, rac sabolood cudad aisaxeba saganmanaTleblo sistemaze.

    _ Tqven aswavliT studentebs, gixdebaT urTierToba axalgazrdebT-an, rogori kontingenti modis da ra interesebi da miswrafebebi aqvT stu-dentebs?

    _ bolo periodSi gansakuTrebiT di-dia daintereseba istoriiT. Tavdapirve-lad, rodesac fakultetebi gaerTianda da erTiani humanitaruli fakulteti Ca-moyalibda, studentebs uWirdaT arCeva-nis gakeTeba, iyo sxvadasxva problemebi... dReisaTvis amas ukve sakmaod kargi or-ganizebuli saxe aqvs miRebuli, procesi dalagda da rodesac dRes isev saubaria fakultetebis daSlaze, mimaCnia, rom es arasworia. pirvel safexurze studenti mainc Camouyalibebelia, zustad ar aqvs gakeTebuli arCevani, amdenad, dasawyis-Si mainc, saWiroa zogadi codna SeiZinos konkretul disciplinebSi. rac Seexeba Cvens mimarTulebas da imas, Tu ratom interesdebian axalgazrdebi istoriiT, wminda pragmatuli TvalsazrisiT, bolo periodSi gaCnda dasaqmebis SesaZleblo-ba da samuSao adgilebi sajaro seqtor-Si, muzeumebSi, arqivebSi. rac Seexeba skolis maswavleblobas, jerjerobiT naklebad interesdebian skolaSi muSao-biT, Tumca, arian magistrebi, romlebic saWirod Tvlian, garkveuli periodi, kvalifikaciis amaRlebis mizniT, sko-lebSi aswavlon. zogadad ki, istoria iseTi mecnierebaa, rom mas, rogorc wesi, socialurad aqtiuri da interesiani adamianebi irCeven.

    _ piradi cxovrebis Sesaxebac mogviyeviT. rogoria Tqveni ojaxuri cxovreba da gatacebebi?

    _ meuRle _ gvanca abdalaZe istori-kosia, Cemi Tanakurseli iyo, dRes soxu-mis universitetis asocirebuli profe-sori da saerTaSoriso urTierTobebis specialistia. gvyavs ori Svili. vaJi _ rati samxatvro akademiis pirvelkur-selia arqiteqturis mimarTulebiT. go-gona _ ia ori wlisaa da Tu saxlSi var, mTeli dro da yuradReba mas sWirdeba. sul CemTan TamaSi unda da, Sesabamisad, saxlSi samecniero muSaoba gamoricxu-lia, amitom ZiriTadad universitetsa da biblioTekebSi vmuSaob.

    Cemi hobi mxatvruli literaturaa. Zalian miyvars mogzauroba, movlili ma-qvs mTeli saqarTvelo da xSirad mimyavs studentebic, Tumca, bolo ori welia am mxriv cota Sevasuste aqtivoba.

    moamzada lela kurdRelaSvilma

    axalgazrda istorikosiuaxlesi istoriis pirispir

    gasuli saukunis 80-ian wlebSi sakuTari qveynis warsulis mimarT sazogadoebis interesi mkveTrad gaizarda. miuxedavad imisa, rom komunisturi reJimi yvela dasaSvebi da dauSvebeli xerxiT cdilobda _ saqarTvelos istoriis Sesaxeb mosaxleobas TiTqmis araferi scodnoda, lamis stiqiurad gaCenil interess veRa-rafers upirispirebda. axalgazrda Taoba, romelic jer isev komkavSirel-pionerad iwodeboda, erTnairad iyo aRfrTovanebuli saqarTvelos uZvelesi istoriiTa da dasavluri civilizaciiT. swored am Taobis mecnieria bondo kupataZe. igi Tbili-sis saxelmwifo universitetis istoriis fakultetis studenti 1991 wels gaxda da dRemde 90-ianelTaTvis damaxasiaTebeli romantizmiT cdilobs dasavleTis saukeTeso tradiciebisa da miRwevebis danergvas saqarTvelos istoriis kvlevaSi, swavlebasa da pirad cxovrebaSi.

    Cveni rubrikis stumaria Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis isto-riis mimarTulebis asocirebuli profesori bondo kupataZe.

    profili

  • Tbilisis universiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

    10

    q r o n i k aprofesor geri simfsonis

    viziti Tsu-SistudentTa samecniero konferenciis

    gamarjvebulTa dajildoeba

    saerTaSoriso konferencia „evropuli Rirebulebebi da identoba“

    proeqtis „TSU School of Entrepreneurship“ finaluri RonisZieba

    trinacionaluri sazafxulo universiteti

    ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetSi konferenciaSi gamarjvebul stu-dentTa dajildoeba gaimarTa. Tsu-is iuridiuli fakultetis studentTa sa-mecniero konferenciaSi monawileoba miiRes iuridiuli fakultetis admini-straciuli da sisxlis samarTlis; kerZo samarTlis; saerTaSoriso da konstitu-ciuri samarTlisa da samarTlis istori-is mimarTulebis bakalavriatis studen-tebma.

    Tsu-is iuridiuli fakultetis de-kanis moadgilis Tamar zarandias gan-cxadebiT, „iuridiuli fakulteti ar Ralatobs tradiciebs da atarebs stu-dentTa samecniero konferencias. kon-ferenciaSi monawileoba miiRes sxva-dasxva mimarTulebis studentebma, ro-

    melTac SeuZliaT TavianTi samecniero aqtiuroba ganaxorcielon samarTlis sxvadasxva mimarTulebiT. wels Zalian saintereso moxsenebebi iyo da Zalian gagviWirda saukeTesos gamovlena. sasia-movnoa, rom aqtiuroba iyo maRali. sasi-xaruloa, rom dajildoebis procesSi monawileoba miiRes kerZo seqtoris war-momadgenlebmac. vfiqrob, es tradicia universitetSi gagrZeldeba da msgavsi samecniero aqtivobebi iqneba dafasebu-li“.

    iuridiuli fakultetis studentTa samecniero konferenciis erT-erT ga-marjvebuls (kerZo samarTlis mimarTu-lebiT) giorgi melaZes iuridiuli firma `gabunia da partniorebis” erT-erTma damfuZnebelma dimitri gabuniam erTje-radi fuladi jildo gadasca.

    ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitets melburnis universitetis saer-TaSoriso samarTlis kenet beilis ka-Tedris xelmZRvaneli da londonis po-litikur da ekonomikur mecnierebaTa skolis (LSE) saerTaSoriso samarTlis mowveuli profesori geri simfsoni ew-via. stumarma saqarTvelos sxvadasxva

    umaRlesi saganmanaTleblo dawesebule-bis profesurisa da studentebisTvis, samTavrobo da arasamTavrobo wreebis warmomadgenlebisTvis waikiTxa saja-ro leqcia saerTaSoriso samarTalSi. leqciam monawileTa didi interesi daim-saxura, rac aisaxa aqtiur diskusiaSi ganxiluli sakiTxebis garSemo.

    ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetSi saerTaSoriso interdiscipli-naruli konferencia „evropuli Rirebu-lebebi da identoba“ gaixsna. RonisZiebas Tsu-is reqtori, akademikosi vladimer papava, evrokavSiris elCi saqarTvelo-Si filip dimitrovi, safrangeTis respu-blikis elCi saqarTveloSi reno salen-si, saerT