Pir mo sios pa sko lų są skai tos su maiš ties ne su kė lėEg lė KVIE SU LAI TIE NĖ

Pir mo sios są skai tos su kre di-to ir pa lū ka nų su mo mis re no-vuo tų dau gia bu čių gy ven to jų neiš gąs di no. Vie ni pa no ro su ban ku at si skai ty ti grei čiau, ki ti su sku bo skai čiuo ti, ar re no va ci-ja iš tie sų „ap si mo kė jo“.

Pa den gė vals ty bėKy bar tų dau gia bu čius ad mi nist ruo jan ti

UAB „Ky bar tų dar na“ pir mą sias są skai tas su kre di tais ir pa lū ka no mis iš siun tė dvie jų na mų – Ta ry bų g. 7-o ir Č. Dar vi no g. 44-o – gy ven to jams. Šių dau gia bu čių gy ven to-jams ban kas jau ap skai čia vo per du de šimt-me čius tek sian čią iš mo kė ti pa sko los re no-va ci jai naš tą.

UAB „Ky bar tų dar na“ va do vas Egi di jus Au sie jus sa kė, kad jo kių ne su sip ra ti mų dėl pa sko los mo kė ji mo ne ki lę, mat žmo nėms bu vo vis kas šim tus kar tų paaiš kin ta ir su-skai čiuo ta. Ži no ma, pa ma čius pir mi nius skai čiu kus, kai ku riems gy ven to jams net plau kai pa si šiau šė: Ta ry bų g. 7-o na mo re-no va ci jai paim ta pa sko la sie kė be veik 286 tūks tan čius eu rų, o Č. Dar vi no g. 44-o – dau-giau nei 340 tūkst. eu rų. Ta čiau pri tai kius vals ty bės ža dė tą pa ra mą (40 pro c. re no va-ci jos iš lai dų) su mos ge ro kai su ma žė jo. Vie-nam na mui vals ty bė pa den gė 108 tūkst., ki-tam – 129 tūkst. eu rų iš nu ma ty tos su mos. Su ma lik tų ko ne per pus ma žes nė, jei ne 3 pro c. pa lū ka nos, ku rių per du de šimt me-čius priau ga ne tiek ir ma žai: vie nam iš na-mų jos at sieis 60 tūkst., ki tam – net 71 tūkst. eu rų.

Su mos ski ria siVis dėl to skai čiai at ro do bau gi nan tys tol,

kol neiš da li ja mi per 20 pa sko los grą ži ni mo me tų. Už sau sio mė ne sį ne di de lio Ta ry bų

g. 7-o na mo gy ven to jai kre di to ir pa lū ka nų su mo kė jo, pri klau so mai nuo bu to dy džio, 34–68 eu rus, Č. Dar vi no g. 44-o mo kė jo dar ma žiau – 17–48 eu rus.

Pir mą sias pa sko los są skai tas ga vo ir anks čiau siai baig to re no vuo ti dau gia bu čio Vil ka viš ky je (Vie ny bės g. 27) gy ven to jai. Jų mo kė ti nos su mos ban kui yra kiek di des nės. Pa čių di džiau sių bu tų, ku rių plo tas 78 kv. met rai, vi sa re no va ci jos kai na sie kia apie 13 tūkst. eu rų, pa čių ma žiau sių, 35 kv. met-rų plo to bu tų, – per pu sę ma žes nė.

Ta čiau vie no do plo to bu tų re no va ci jos kai na nė ra iden tiš ka, mat kruopš čiai su-skai čiuo ti kiek vie na me bu te at lik ti dar bai. Pa vyz džiui, vie ni na mo gy ven to jai lan gus bu vo pa si kei tę anks čiau, tad re no va ci jos me tu šių dar bų at lik ti ne be rei kė jo, da liai gy ven to jų nereikėjo stiklinti bal ko nų ir t. t.

Iš da li jus kre di to ir pa lū ka nų kai nas per vi są grą ži ni mo lai ko tar pį, aki vaiz du, jog vil-ka viš kie čių mak si ma li mo kė ti na mė ne sio su ma už kre di tą ir pa lū ka nas šiuo me tu di-des nė nei ky bar tie čių – ji sie kia 40–90 eu rų. Di džiau sių, ke tu rių kam ba rių, bu tų sa vi nin-kai vien kre di to kas mė ne sį pa klos be veik 57 eu rus, dar 34 eu rus su da ro pa lū ka nos.

Ne li ko me la giaiTaip nu ti ko to dėl, kad vil ka viš kie čių

paim tų pa sko lų grą ži ni mas skai čiuo ja mas pa gal ki tą – li ni ji nę – me to di ką. Pa gal ją pa lū ka nos kas mė ne sį bus ma žes nės, mat mo kant kre di tą ma žės li ku si sko los da lis. Ky bar tie čių pa sko la skai čiuo ja ma pa gal anui te ti nį bū dą, tad vi sus 20 me tų jie mo-kės pa sto vią su mą.

Nukelta į 2 p.]

UAB „Kybartų darna“ vadovas Egdijus Ausiejus sakė, jog kybartiečiai dėl renovacijos naudos nebeabejoja. Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.

S

Prieš tvir ti nant Sa vi val dy bės biu dže to pro jek tą su juo pri va lu su pa žin din ti ra jo-no gy ven to jus, ta čiau kaip ir anks tes niais me tais, taip ir šie met vi suo me nės dė me-sio ne su lauk ta. Į biu dže to pri sta ty mą dau-giau sia su si rin ko suin te re suo ti as me nys: ra jo no va do vai, Ta ry bos na riai, ke le tas Sa-vi val dy bės ad mi nist ra ci jos sky rių ve dė jų, įstai gų va do vų, se niū nų, su ku riais jau iki tol ne kar tą bu vo ap tar tas šis svar bus ra-jo no fi nan si nę bei ūki nę veik lą reg la men-tuo jan tis do ku men tas.

Biu dže to pro jek tą pri sta tė Sa vi val dy-

bės ad mi nist ra ci jos Fi nan sų ir biu dže to sky riaus ve dė ja Vi li ja Taut vy die nė. Ji in-for ma vo, kad 2016 me tų biu dže tą su da ro 29,1 mln. eu rų, t. y. be veik 200 tūkst. eu-rų dau giau, nei bu vo su pla nuo tas per nai (28,9 mln. eu rų). Tie sa, 1,3 mln. eu rų 2015 me tais Sa vi val dy bei te ko pa si sko lin ti in-ves ti ci niams pro jek tams įgy ven din ti ir pa sko loms grą žin ti, tad bend ras praei tų me tų biu dže tas bu vo kiek di des nis – 30,2 mln. eu rų.

Toms pa čioms reik mėms pla nuo ja ma sko lin tis ir šie met, ta čiau dar neaišku, ko-

kią sumą. Mat tik me tų ei go je paaiš kės, kiek ra jo nas gaus eu ro pi nių lė šų ir ko kia da li mi Sa vi val dy bė tu rės pri si dė ti.

Su si ti ki mo da ly viai bu vo in for muo ti, jog ar ti miau siuo se pla nuo se nu ma ty ta daug dar bų. Apie juos kal bė ju si Sa vi val dy-bės ad mi nist ra ci jos In ves ti ci jų, stra te gi nio pla na vi mo ir vie ti nio ūkio sky riaus ve dė ja Dai va Rik lie nė var di jo su mas ir pro jek tus, prie ku rių šiais me tais bus dir ba ma. Tarp šių dar bų ne ma žai yra „po pie ri nių“, ki taip ta riant – ne ma to mų, bet ati man čių daug lai ko ir ne ma žai kai nuo jan čių. Tai pro jek-tai, ku riuos bū ti na pa reng ti, no rint teik ti pa raiš kas in ves ti ci joms gau ti.

Pa sak D. Rik lie nės, jau ren gia mi ar ba šiais me tais bus pa reng ti ir koreguojami Vil ka viš kio spor to komp lek so, Šei me nos upe lio rek rea ci nės te ri to ri jos Vil ka viš kio mies te, Kęs tu čio ir Mai ro nio gat vių, esan-

čių gre ta re konst ruo ja mos J. Ba sa na vi čiaus aikš tės, taip pat te ri to ri jos tarp Vil ka viš kio jau ni mo cent ro, au to bu sų sto ties ir kul tū-ros cent ro su tvar ky mo, Ky bar tų kul tū ros cent ro re no va ci jos ir kai ku rių ki tų ob jek tų in ves ti ci niai bei tech ni niai pro jek tai.

Taip pat šiais me tais planuojama supro-jektuoti il gai lauk tą vie šą jį tua le tą mies to cent re. Šiuo me tu ruo šia ma si Vil ka viš kio pa što ūki nio pa sta to, ku ria me bū tų įkur-din tas tua le tas, pir ki mo pro ce dū roms.

Iki me tų pa bai gos bus at lik ta ir rea lių dar bų, ku rie vyk do mi Sa vi val dy bės biu dže-to, Vals ty bės in ves ti ci jų pro gra mos ar ki to-mis lė šo mis.

Nu ma ty ta su tvar ky ti pro Sa vi val dy bę ei nan čios ir nuo gau saus eis mo dūs tan čios S. Nė ries gat vės at kar pą (nuo san kry žos su Ge di mi no gat ve iki švie so fo ro).

Nukelta į 2 p.]

Sa vi val dy bės biu dže tu ra jo no gy ven to jai ne su si do mė jo

2016 m. vasario 25 d. / ketvirtadienis / Nr. 22 (3743) / www.santaka.info

Laikraštis leidžiamas nuo 1945 metų.

VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS

AFRIKINIS KIAULIŲ MARAS SKATINA MAŽINTI ŠERNŲ POPULIACIJĄ

5PSL.

TRUMPAI

TA RĖ SIAnt ra die nį ra jo no Sa vi val dy bės me ras Al gir das Nei ber ka da ly va vo pir ma ja-me šiais me tais Lie tu vos sa vi val dy bių aso cia ci jos val dy bos po sė dy je Vil niu je. Ja me di džiau sias dė me sys bu vo ski ria-mas sa vi val dy bių fi nan si niams inst ru-men tams, tarp jų – ga li my bėms da ly-vau ti įgy ven di nat Eu ro pos Są jun gos in ves ti ci jų pro jek tus.

ATAS KAI TAKo vo 3 d., 17 val., Vil ka viš kio tu riz mo ir vers lo informacijos cent re bus pri-sta ty ta Vil ka viš kio se niū ni jos 2015 m. veik los ata skai ta. Gy ven to jai, ku riems ak tua lūs ir svar būs mies to rei ka lai, kvie čia mi ak ty viai da ly vau ti.

JU BI LIE JUSVil ka viš kio vys ku pas Ri man tas Nor vi la mi ni gra žią ku ni gys tės su kak tį. Va sa rio 24-ąją suė jo 25 me tai nuo jo įšven ti ni-mo į ku ni gus. Ku ni go šven ti mai dva-si nin kui bu vo su teik ti 1991 m., kai jis bai gė Kau no tarp die ce zi nę ku ni gų se mi-na ri ją.

Sek ma die nį vys ku pas R. Nor vi la da ly vaus pa mal do se Vil ka viš kio ka ted-ro je. Po 12 val. šv. Mi šių ti kin tie ji tu rės ga li my bę jį pa svei kin ti. Iškilmėse daly-vaus ir premjeras Algirdas Butkevičius.

]

]

]

ISSN 1648-1895 / KAINA: 0,41 Eur

Kvie čia Ūki nin ko die naVa sa rio 29 d., 10.30 val., Vil ka viš kio kul tū ros cent ro sa lė je (Vy tau to g. 28) or ga ni zuo ja ma Ūki nin ko die na. Nu ma-ty tos šios dar bot var kės te mos: že mės ūkio sek to riaus ap žval ga ir per spek ty-vos, Lie tu vos kai mo plėt ros pro gra ma 2015–2020 m., že mės ūkio naud me nų ir pa sė lių dek la ra vi mo nau jo vės 2016 me tais ir kt. ak tua lios te mos.

Pra ne šė jai – Že mės ūkio mi nis te ri-jos, Na cio na li nės mo kė ji mo agen tū ros prie že mės ūkio mi nis te ri jos, VMVT ir ki ti at sa kin gi spe cia lis tai. Kvie čia me da ly vau ti.

Vil ka viš kio ra jo no sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Že mės ūkio sky rius

Užsk. 684

Dan gy ra APA NA VI ČIE NĖ

Pir ma die nį ra jo no vi suo me nė bu vo kvies ta į šių me čio Sa vi val dy-bės biu dže to pro jek to pri sta ty mą. De ja, į su si rin ki mą atė jo tik vie nas ki tas vi suo me nės at sto vas.

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2016 m. vasario 25 d. 2

Gra ži na RA ŽINS KIE NĖ iš Gi rė nų k.– Ma nau, jog taip. Per kant pie ną

Len ki jo je, au to ma tiš kai jo po rei kis ma-žė ja mū sų ša ly je. Ten pirk ti ap si mo ka.

Vir gi ni jus NO VOG RODS KIS iš Pa je vo nio k.:– Ma nau, kad to kia si tua ci ja net

šiek tiek pa de da ūki nin kams. Jei vi si lie tu viai pirk tų pie ną ir jo pro duk tus Len ki jo je, tai mū sų ša ly je jo vi sai ne-rei kė tų. Gal ta da mū sų val džios at sto-vams at si ver tų akys ir vers li nin kai su ma žin tų sa vo pel no da lį? At pi gi nus pie ną ir ki tus pro duk tus, pas mus išaug tų jų po rei kis. Ta da ir mū sų ūki-nin kams bū tų ge riau.

Vai du tė KAR TA VI ČIE NĖ iš Gi rė nų k.– Kaž kiek įta kos tik rai tu ri. Žmo nės

Len ki jo je pri si per ka il gai ne gen dan čio pie no ir jo ne rei kia pirk ti Lie tu vo je. Vis dėl to kal čiau si dėl že mų su pir ki mo kai-nų yra per dir bė jai.

Val das VA KA RI NAS iš Pa je vo nio k.:– Ma nau, jog mes tu rė tu me pa si-

mo ky ti iš Len ki jos, kaip rei kia tvar ky-ti eko no mi ką. Žmo nės vi sa da ren ka si tai, kas jiems yra ge riau.

Da nu tė ŽEL VIE NĖ iš Pa je vo nio k.:– Ne ma nau, kad tai daro di de lę

įta ką že moms pie no su pir ki mo kai-noms mū sų ša ly je. Kal čiau sia dėl jų – Vy riau sy bė, ne su ge ban ti ap gin ti sa-vo žmo nių ir nuo lai džiau jan ti per dir-bė jams.

S

S

S

S

S

Ar ma siš kai pie ną ir jo pro-duk tus Len ki jo je pirk da mi lie tu viai pri si de da prie že mų pie no su pir ki mo kai nų mū sų ša ly je?

SAVAITĖS KLAUSIMAS

Vil ka viš kio vie šo jo je bib lio te ko je, kaip ir dar 170 Lie tu vos bib lio te kų bei jų fi lia lų, vy ko „Bib lio mū šio“ ko vos.

Žai di mo pra džio je už si re gist ra vo 171 ko man da, o pa sku ti nia me eta pe jų žai dė 166. Vil ka viš kio ra jo nui šį kart at sto va vo trys ko man dos: Vil ka viš kio vie šo sios bib lio-te kos „Ži nių li va rai“, Al vi to bib lio te kos „Šir-vin ta“ ir Ky bar tų bib lio te kos „Ky bar tai“. Ati tin ka mai jos užė mė gar bin gas dvy lik tą, pen kio lik tą ir ke tu rias de šimt pir mą vie tas tarp ki tų 166 rung ty nia vu sių ko man dų.

„Bib lio mū šiai“ – tai pro to mū šiai, kai bib lio te ko se su bur tos bib lio te ki nin kų ir bend ruo me nės na rių ko man dos ko vo jo

dėl nu ga lė to jų ti tu lo. Per kiek vie ną su si-ti ki mą vy ko trys žai di mų tu rai, jų me tu ko man dos tu rė jo at sa ky ti į de šimt klau si-mų.

Bai gia ma ja me žai di mo eta pe, per pa-sku ti nį tu rą, žai dė jams te ko at sa ky ti net į vie nuo li ka klau si mų. Vie nuo lik ta ja me klau si me rei kė jo su ras ti bend rą gi ją, sie-ju sią ki tas už duo tis. Paaiš kė jo, kad at sa ky-mai į pir muo sius de šimt klau si mų slė pė Lie tu vos par ti za nų va dų sla py var džius.

Šį met pa grin di nis pri zas ati te ko Kau-no ap skri ties vie šo sios bib lio te kos KAVB ko man dai.

„San ta kos“ inf.

Pro tų mū šy je – ne pa sku ti niai

Pir mo sios pa sko lų są skai tos su maiš ties ne su kė lė

Atkelta iš 1 p.

Be ne ne pa tik liau siai šio mė ne sio są skai tų lau kė gy ven to jai, gau nan tys kom pen sa ci-jas už šil dy mą. So cia liai rem ti niems as me-nims bu vo ža dė ta, jog kre di to ir pa lū ka nų jiems mo kė ti ne rei kės.

– Kai so cia liai rem ti ni gy ven to jai ga-vo są skai tas, ku rio se ties kre di tu ir pa lū-ka no mis bu vo įra šy ti nuliai, bu vo sma gu ste bė ti jų vei dus, – pa sa ko jo UAB „Ky bar-tų dar na“ va do vas E. Au sie jus. – Kai agi-ta vau ryž tis re no va ci jai, šie žmo nės ne ti-kė jo vals ty bės pa ža dais ir mus iš va di no me la giais. Da bar tu rė jo pro gą įsi ti kin ti, kad mes ne me la vo me.

Abie juo se Ky bar tų dau gia bu čiuo se są-skai tas su nu li niu mo kė ji mu ga vo 23 bu tų gy ven to jai. Vil ka viš kio Vie ny bės 27-ame na me iš 40 bu tų sa vi nin kų pa sko los ne mo-kės 11.

Pa guo da – ne vi siemsTiek Ky bar tuo se, tiek Vil ka viš ky je iš-

kart at si ra do to kių, ku rie pa sko lą pa no ro su mo kė ti iš kar to ar per ke lis kar tus, kad ne tek tų mo kė ti ne ma žų pa lū ka nų. To kia ga li my bė gy ven to jams bus su da ry ta.

Tiek E. Au sie jus, tiek UAB „Vil ku va“ Ko-mu na li nių pa tar na vi mų sky riaus ve dė jas Vid man tas Vil kai tis pri pa ži no, jog ne pa-

]

ten kin tų gy ven to jų prie kaiš tų dėl są skai-tų šį kart ne su lau kė. Ke le tui žmo nių bu vo neaiš ku, kas yra „ati dė tos pa lū ka nos“. Anot V. Vil kai čio, „ati dė tos pa lū ka nos“ su-si kau pė nuo tos die nos, kai iš ban ko bu vo paim ta pa sko la pir mie siems sta ty bos dar-bams ap mo kė ti. Ka dan gi kre di tą ir pa lū-ka nas gy ven to jai pra dė jo mo kė ti po ke lių mė ne sių, kai re no va ci ja bu vo baig ta, su-si kau pė tam tik ra pa lū ka nų su ma. Ji taip pat iš dės ty ta per vi są pa sko los grą ži ni mo lai ką, to dėl kas mė ne sį „ati dė tų pa lū ka nų“ teks mo kė ti tik po ke lias de šimt cen tų.

Be je, to kių pa guo dos žo džių „Vil ku-vos“ at sto vas ne ga lė jo pa sa ky ti nie kaip ne-bai gia mų pir mo jo re no va ci jos eta po dau-gia bu čių gy ven to jams. Mat ke le rius me tus už tru ku si re no va ci ja pa lū ka nas išau gins tik rai ne cen tais.

Šal tes nis sau sisTų dau gia bu čių gy ven to jams, ku rie

dar ne ga vo ban ko są skai tų, be ne la biau-siai rū pi, ar tik rai pa si tvir tins pa ža dai, t. y. su dė jus šil dy mo ir pa sko los kaš tus ga lu-ti nė su ma ne bus di des nė nei per nykš tė šil-dy mo kai na.

Nors iš vie no mė ne sio da ry ti api bend-rin tas iš va das bū tų su dė tin ga, ne pa tik lie ji tvir ti na, kad ne va po re no va ci jos ši lu ma ap skri tai pa bran go, mat šių me tų sau sio mė ne sio šil dy mo są skai tos daug di des nės nei per nykš tės. Skep ti kams šią di le mą ne-sun kiai ga lė tų pa dė ti iš spręs ti me teo ro lo-gai.

Ky bar tų me teo ro lo gi jos sto ties duo me-ni mis, šių me tų sau sio vi du ti nė tem pe ra tū-ra (–5,6 °C) bu vo be veik še šiais laips niais že mes nė nei per nykš čio (+0,3 °C).

Net ir neį ver tin da mi at mos fe ros tem-pe ra tū rų skir tu mų, ši lu mos tie kė jai, ly gin-da mi su var to tą ener gi ją bei kai ną vie nam kvad ra ti niam bu to met rui šil dy ti, ma to aki vaiz džius skir tu mus.

Pa vyz džiui, Ky bar tų Č. Dar vi no 44-ame na me vi du ti nio 53 kv. met rų plo to bu to šil dy mas per nai sau sį kai na vo 1,56 eu ro už m², šie met – 0,46–0,75 eu ro už m². Vil ka viš ky je, Vie ny bės g. 27-ame na-me, ana lo giš kų bu tų šil dy mo kai nos pa-na šios: per nai – 1,43 eu ro už m², šie met – 0,53–0,74 eu ro už m². Tad skai čiai yra iš kal bin gi.

Socialiai remtini butų savininkai įsitikino, kad renovacija jiems nieko nekainuoja.

Vil ka viš kio ra jo no švie ti mo pa gal bos tar ny-ba (ŠPT) pa pil dy ta dviem ates tuo tų so cia li-nių dar buo to jų eta tais. Jie įsteig ti vals ty bės lė šo mis. Tar ny bo je ne se niai įdar bin tos dvi spe cia lis tės.

Kaip sa kė ŠPT di rek to rė As ta Gri ne vi-čie nė, nau jo sios dar buo to jos yra įgi ju sios so cia li nių moks lų iš si la vi ni mą ir ates tuo-tos dirb ti pa gal Bend rą ją glo bė jų (rū pin-to jų) ir įtė vių mo ky mo ir kon sul ta vi mo (GIMK) pro gra mą. Dirb da mos pa gal mi nė-

tą pro gra mą so cia li nės dar buo to jos rū pin-sis glo bos (rū py bos) šei mo je ir įvai ki ni mo vie ši ni mu, ska ti ni mu, teiks kon sul ta ci jas vai kus glo bo jan čioms šei moms, glo bė-jams (rū pin to jams), įtė viams ir šei mų da ly-viams ar be si ren gian tiems jais tap ti as me-nims. Spe cia lis tės taip pat at liks funk ci jas, su si ju sias su glo bė jų (rū pin to jų) ir įtė vių paieš ka, ren gi mu, at ran ka, kon sul ta vi mu ir pa gal bos jiems pa slau go mis.

„San ta kos“ inf.

Ska tins vai kų glo bą šei mo je, įvai ki ni mą

Atkelta iš 1 p.

Taip pat bus pra dė tos re konst ruo ti Vil ka viš-kio „Auš ros“ gim na zi ja ir Sa lo mė jos Nė ries pa grin di nė mo kyk la, tę sia mi Vil ka viš kio li go ni nės kie mo su tvar ky mo ir pa čios li go-ni nės mo der ni za vi mo dar bai.

Dar bai pra si dės Ža lu my nų kvar ta le, ku riam su tvar ky ti pri reiks iki 3,5 mln. eu-rų. Ta čiau, pa sak me ro Al gir do Nei ber kos, iš kart tiek pi ni gų Sa vi val dy bė tik rai ne ga-li ti kė tis, tad gat vės bus as fal tuo ja mos pa-

] laips niui ir baigtos per keletą metų.Ky bar tuo se su pla nuo ta pa baig ti as fal-

tuo ti Min dau go gat vę ir pradėti darbus J. Bi liū no gat vėje, ve dan čioje į pa tai sos na-mus, pa baig ti Kris ti jo no Do ne lai čio gim na-zi jos re konst ruk ci ją.

Nu ma ty ta ir dau giau įvai rių dar bų, ku-riems įgy ven din ti pri reiks ne ma žų in ves-ti ci jų. Pla čiau apie tai ir ki tus fi nan si nius rei ka lus bus dis ku tuo ja ma ry toj vyk sian-čia me ra jo no Ta ry bos po sė dy je, ku ria me bus tvir ti na mas Sa vi val dy bės biu dže tas.

Sa vi val dy bės biu dže tu ra jo no gy ven to jai ne su si do mė jo

Apip lė šė mo te rįPir ma die nį so li daus am žiaus vil ka viš-kie tė bu vo api plėš ta prie sa vo na mų.

Apie 22 val. į na mus Vys ku po A. Ka ro so gat vė je grį žu si 74-erių mo te-ris ra miai ra ki no du ris, kai ne ži nia iš kur iš dy go ke tu ri jau nuo liai. Jie nu stū-mė so li daus am žiaus mo te rį nuo bu to du rų ir įsi ver žė į jos na mus. Pag rie bę nuo sta lo ne šio ja mą jį kom piu te rį, jau-nuo liai spru ko.

Įvy kį ti ria Ma ri jam po lės kri mi na-lis tai.

Pa vo gė nuo ma ši nosAnt ra die nį į po li ci ją krei pė si bran gaus au to mo bi lio sa vi nin kė.

55-erių mo te ris pra ne šė, kad pir-ma die nį Vil ka viš ky je apie 14 val. ap-vog tas jos au to mo bi lis BMW X5. Nuo au to mo bi lio ži bin tų din go au to ma ti-nio api plo vi mo de ta lės, ku rių ver tė – 184 eu rai.

Prie bu to du rųSek ma die nio nak tį ki lo pa vo jus Vil ka-viš ky je, Vil niaus g. 6, gy ve nan tiems žmo nėms.

Apie pu sę tri jų nak ties prie vie no iš dau gia bu čio na mo bu to du rų už si de gė čia su krau tos šio būs to gy ven to jai pri-klau san čios grind len tės bei grin dų po-lis ti re nas.

Ge rai, kad gais ras bu vo pa ste bė tas lai ku ir iš plis ti ne spė jo.

Kai at vy ko iš kvies ti ug nia ge siai, pa-tal pos bu vo pil nos dū mų, ta čiau bend-ra me ko ri do riu je su krau tas sta ty bi nes me džia gas jau bu vo už ge si nę pa tys gy-ven to jai.

Kas ir ko dėl pa de gė grind len tes bei po lis ti re ną, aiš kin tis per duo ta po li ci jos pa rei gū nams.

Me džia gų sa vi nin kė pa ty rė apie 30 eu rų nuo sto lio.

„San ta kos“ inf.

ĮVYKIAI

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.info

2016 m. vasario 25 d.3

„Mo ters ga lia 2016“ – įver ti ni mas mo te rims, ku rios da roSo cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist rė Al gi man ta Pa be dins kie nė tę sia prieš ke le rius me tus pra dė tą ini cia ty vą – pa-gerb ti mo te ris, ku rios sa vo ge ra no riš-ku mu, nuo šir du mu, at si da vi mu ir stip ry be da ro reikš min gus dar bus ar ti-mie siems bei vi suo me nei.

Jau vi sai ne tru kus Ma ri jam po lę su dre bins Su val ki jos re gio no mo te ris pa gerb sian tis ren gi nys „Mo ters ga lia 2016“. Net 10 kraš to mo te rų bus įver tin tos už ryž tą, pa stan gas ir at si-da vi mą, su ku riais jos ima si bend ruo-me ni nių, so cia li nių ar net re gio ni nių pro jek tų.

„Mo te rų dar bai ir pa sie ki mai la-bai daž nai yra ver ti na mi tik per du kri te ri jus – gro žį ir kar je rą. Ta čiau toks ver ti ni mas nė ra nei iš sa mus, nei tiks lus. Lie tu vo je yra la bai daug mo te-rų, ku rios yra bend ruo me niš kos, šei-my niš kos ir vi suo me niš kai ak ty vios,

ku rios, ne pra šy da mos nei dė me sio, nei at ly gio, ty liai, bet nuo šir džiai da ro pa čius svar biau sius ir reikš min-giau sius dar bus, ro dy da mos pa vyz dį ap lin ki niams. To kios mo te rys yra ly-de rės ir už tai jos nu si pel no bū ti tiek įver tin tos, tiek ap do va no tos“, – sa kė mi nist rė A. Pa be dins kie nė.

Mo te rys bus pa gerb tos 10 no mi-na ci jų. Kan di da tes ga li siū ly ti vi si re-gio no gy ven to jai elekt ro ni niu pa štu moterys@gmail.com, laiš ke nu ro dy da-mi mo ters var dą, pa var dę, kon tak ti-nius duo me nis ir už ką siū lo ma ją ap do va no ti.

Pa siū ly mus ga li ma siųs ti iki ko vo 1 die nos.

Sū du vos kraš to mo te rys ly de rės bus ap do va no tos ren gi ny je ko vo 7 d. Ma ri jam po lės kul tū ros cent ro ka-vi nė je.

Užsk. 681

Dar bas – tarp šir džiai mie lų namų sie nųKris ti na ŽAL NIE RU KY NAI TĖ

Dau ge lis žmo nių ži no, kad tuo met, kai sa va me būs te no ri si jau ku mo, „minkš tu-mo“, ku ris su tei kia kam ba-riui „sie lą“ ar net pa ver čia jį vi siš kai ki to kiu, te rei kia na muo se pa keis ti užuo lai-das. Vil ka viš kie tė Li ja na Ci gans kie nė jau 10 me tų to kiu bū du puošia ir gra ži na vil ka viš kie čių na mus.

Pa sak jau nos mo ters, la bai svar bu na mams su teik ti fak tū ri nį ak cen tą, o tai ir at lie ka įvai rūs spren di mai lan gams. Įvai rių sti lių kam ba riuo se skir tin gi ir ak cen tai. Vie noks in ter je-ras tie siog rei ka lau ja sun kių, pra ban-gių, že me be si drie kian čių užuo lai dų, ki toks „pra šo si“ sti lin gų ro ma ne čių ar iš vis ko nors neįp ras to. Ne nuos-ta bu, kad pa sta ruo ju me tu vis dau-giau žmo nių šiam rei ka lui, kaip ir ap skri-tai vi sam in ter je rui, ieš ko spe cia lis to. Juk užuo lai dų siu vi mas ir mo de lia vi mas – tai me nas, rei ka lau jan tis spe ci fi nių ži nių.

Sa vo na muo se, V. Ku dir kos gat vė je, užuo lai dų sa lo ną su kū ru si L. Ci gans kie nė sa kė, jog pra džia bu vo la bai kuk li, ta čiau no ras siū ti, puoš ti ir bū ti rei ka lin gai – la bai

di de lis.– Iš pra džių tu rė jau gal tik 15 rū-

šių me džia gų užuo lai doms. Tuo met įdė jau skel bi mą į laik raš tį, kad siu vu užuo lai das, ir pa gal žmo nių skam-bu čius at va žiuo da vau į na mus, kur at si vež da vau me džia gų pa vyz džių, iš ma tuo da vau, tar da vo mės. Tuo met net ne sva jo jau tu rė ti bent kaž ko kį biu rą, o juo la biau sa lo ną, kur ga-lė čiau priim ti klien tus, – pa sa ko jo vil ka viš kie tė. – Be to, dar dir bau ir „val diš ką“ dar bą – iki pie tų mo ky-to ja vau, o va ka re sku bė da vau pas žmo nes ma tuo ti lan gų, kur ti ir siū ti užuo lai dų.

Ta da tai at ro dė vi sai ne sun ku, nors no rė jo si sta bi lu mo ir dau giau pa bū ti su šei ma. Il gai niui po mė gis iš stū mė vi sus ki tus dar bus ir ta po pa-grin di niu Li ja nos už siė mi mu. Pra dė-jus sek tis, jau na mo te ris iš si nuo mo jo pa tal pas mies te ir ati da rė sa vo sa lo-ną. Ta čiau mo kė ti ne ma žą nuo mą ir bū ti to li nuo na mų pa si ro dė ne leng-va. Už dirb ti rei kė jo daug, pa ti ki mų pa gal bi nin kų, tik rai mėgs tan čių to kį dar bą, ne bu vo, tad te ko at si sa ky ti iš si nuo mo tų pa tal pų. Už tat da bar,

įsi ren gu si sa lo ną sa vo šei mos na mo rū sy-je, kur tel pa ir jau ki siu vyk la, ir ma lo nus biu ras klien tams su au di nių ir kar ni zų pa-vyz džiais, vers li nin kė neat si džiau gia sa vo spren di mu. Bū ti dar be ir kar tu na muo se – ge riau sia, apie ką ga li sva jo ti mo te ris. Tad da bar jos dar bų są ra še ne tik užuo lai-dos, bet ir įvai rios ser ve tė lės, stal tie sė lės, ro ma ne tės, ki to kie na mų ak cen tai, o ne se-niai vil ka viš kie tė pra dė jo siū ti ir sėd mai-šius.

– Da bar jau yra įvai rių pa tva rių me-džia gų, turime iš ko rink tis. Šiuo me tu vien ma no sa lo ne jų yra apie 340 pa vyz džių, o prie kiek vie no – dar po 5 ir dau giau įvai-rių au di nių at spal vių ar raš tų. Me džia gos at ke liau ja iš vi so pa sau lio: Tur ki jos, Olan di-jos, Vo kie ti jos, Is pa ni jos, In di jos, – pa sa ko-jo L. Ci gans kie nė. – Da bar vi sa gal va ga liu pa si ner ti į sa vo mė gsta mus už siė mi mus ir ne ga liu skųs tis – dar bo tik rai pa kan ka. Esu lai min ga, jog ga liu rea li zuo ti sa ve, už-si dirb ti ir tuo pat me tu daug lai ko pra leis ti su sa vo šei ma. Vi soms mo te rims no rė čiau pa sa ky ti, kad jos ga li bent sa vo reik mėms už si dirb ti ir bū da mos na muo se, tik rei kia kiek pa suk ti gal vą ir su pras ti, kuo ga lė tum už siim ti ir kas teik tų ne tik pa ja mų, bet ir ma lo nu mą.

Pa sak Li ja nos, šiuo me tu ran kų dar bas įgau na vis di des nę ver tę, tad slėp ti sa vo ta-len tų tik rai ne ver tė tų. Vil ka viš kie tė no rė tų su bur ti mo te rų, už sii man čių rank dar biais,

bū re lį ir pa ban dy ti ati da ry ti kad ir ne di du-kę jais pre kiau jan čią par duo tu vė lę.

Po kal biui pa si su kus apie lan gų de ko ra-vi mo ma das, vil ka viš kie tė no riai pa pa sa-ko jo apie tai, ką la biau siai mėgs ta vil ka viš-kie čiai. Paš ne ko vės tei gi mu, jų sko nis nė kiek ne si ski ria nuo did mies čių gy ven to jų. Kaip ir vi so je ša ly je, taip ir Vil ka viš ky je šiuo me tu lan gų de ko ro ma das dik tuo ja ten den ci jos iš Va ka rų. Ta čiau ga li ma jaus-ti ir vis di dė jan čią Azi jos ša lių įta ką, ypač užuo lai dų raš tų mo ty vuo se bei au di nių spal vo se. La bai po pu lia rūs iš skir ti nių raš-tų, ne ti kė tų spal vų de ri nių au di niai, ma-din gos ryš kios, sod rios spal vos, raš tuo se – di de lės gė lės, stam būs ry tie tiš ki mo ty-vai, juos tų geo met ri ja.

Dau ge lis klien tų tei kia pir me ny bę užuo lai doms, kaip svar biau siam di zai no ele men tui. Tuo met sie nų spal vos pa ren-ka mos blan kes nės, lei džian čios užuo lai dų spal vai ir raš tams do mi nuo ti in ter je re. No rint la biau suak ty vin ti in ter je rą, užuo-lai dos ga li ge ro kai jį pa gy vin ti. Kad bū tų har mo ni ja, užuo lai dos tu ri bū ti de ri na-mos prie vi sų kam ba rio ele men tų: sie nų, bal dų, ki li mo.

To dėl iki šiol Li ja na, prieš siū da ma užuo lai das, neat si sa ko at va žiuo ti pas klien-tą į na mus, ap žiū rė ti in ter je rą ir prie jo pri de rin ti sko nin gą lan gų de ko rą. O tiems, kas pa si ti ki sa vo sko niu ir ži no, ko no ri, ji pa de da pa si rink ti tin ka miau sią au di nį.

Jau kus sa lo nas V. Ku dir kos gat vė je „bren do“ ne vie n us me tus. Autorės nuotr.SLi ja na Ci gans kie nė vi soms mo te rims pa ta-ria im tis kad ir ne di de lio vers lo.

S

Sko nin gų in ter je ro ak cen tų iš sa lo no sa vi-nin kės ga li ma pa si mo ky ti.

S

2016 m. vasario 25 d. Tel. (8 342) 20 8034 / langasPuslapį re mia Spau dos, ra di jo ir te le vi zi jos rė mi mo fon das

Stu di jos už sie ny je – sa va ran kiš ku mo iš ban dy masVil ka viš kie tė Bar bo ra Le ke šy tė prieš po rą me-tų gim ti nės kraš to vaiz dį iš mai nė į il gai bran din tą sva jo nę. Mo kyk lą Vil ka-viš ky je bai gu si mer gi na to liau moks lo vai sių skin-ti iš vy ko į Ang li ją.

Ap sisp ręs ti ne bu vo leng vaŠian dien B. Le ke šy tė yra ant-

ra kur sė mo le ku li nės bio lo gi jos stu den tė Midd le sex’o uni ver si te-te Lon do ne. Nors na mų il ge sys vil ka viš kie tę ap lan ko gan daž-nai, sa vo spren di mo stu di juo ti už sie ny je ji ne si gai li ir ti ki, kad uni ver si te te įgy tos ži nios vė liau leis pa dė ti ne tik Lie tu vos, bet ir vi so pa sau lio žmo nėms.

Bar bo ra už sie ny je stu di juo ti no rė jo jau se niai, ta čiau tai lai-kė tik to li ma sva jo ne. Ar tė jant bran dos eg za mi nams, mer gi-na dar kar tą ap svars tė šią ga li-my bę ir nu spren dė ją pa vers ti rea ly be. Ži no ma, vien tik daug mo ky tis neuž te ko. Ap sisp ren di-mo eta pe svar biau sia bu vo pa-si ryž ti ket ve riems me tams pa-lik ti gim tuo sius na mus, ša lį ir ar ti muo sius. Mer gi na at vi rau ja, jog apie už mo jus pra ne šus drau-gams bei pa žįs ta miems te ko iš girs ti įvai-rių nuo mo nių ir at kal bi nė ji mų, ta čiau, pa-sak jos, bu vo tik vie na išei tis – pa čiai ten nu vyk ti ir vis ką pa ma ty ti sa vo aki mis. Dėl stu di jų ki to je ša ly je Bar bo rai ap si spręs ti pa dė jo ir tė čio pa vyz dys. „Ma ne la bai drą-si no tai, kad ir ma no tė tis yra stu di ja vęs už sie ny je, tuo me ti nia me Le ning ra de (da-

bar – Sankt Pe ter bur gas). Pa ma niau, tė tis stu di ja vo už sie ny je – aš ir gi ga liu“, – pa tir-ti mi da li jo si vil ka viš kie tė.

Vi siš kas sa va ran kiš ku masŠian dien stu den tė džiau gia si, jog stu di-

juo ja tai, ką no ri stu di juo ti, ir ten, kur jau se niai sva jo jo. Ji tei gia, kad jei vėl rei kė tų

rink tis iš nau jo, nuei tų to kiu pa-čiu ke liu.

Ta čiau Bar bo ra ne sle pia, jog sve ti mo je ša ly je ten ka pa tir ti ir ne-ma žai sun ku mų. Sun kiau sia tai, kad mo kan tis to li nuo na mų su vis-kuo su si do ro ti rei kia pa čiam. Nė ra šei mos, ku ri pri rei kus tuoj pat ga-lė tų pa dė ti, pa tar ti ar pa slau gy ti. Vi si spren di mai bei at sa ko my bė ir-gi ten ka pa čiam. Vi siš kas sa va ran-kiš ku mas – tai ir yra di džiau sias skir tu mas tarp stu di ja vi mo sve tur ir gim ti nė je. Ži no ma, su dė tin giau-si yra pir mie ji mė ne siai, kol prie vis ko pri pran ti: prie ki to kios kal-bos, kul tū ros, vie to vės.

Stu di jos pa dės gel bė ti pa sau lį

B. Le ke šy tė jau ant rus me tus gi li na si į mo le ku li nės bio lo gi jos moks lus. Šių stu di jų me tu stu den-tai nag ri nė ja pro ce sus, vyks tan-čius ląs te lė se ir tarp jų. Taip pat yra dės to ma bio che mi ja, mik ro-bio lo gi ja, his to lo gi ja (bio lo gi jos sri tis, nag ri nė jan ti dau gia ląs čius or ga niz mus), sta tis ti kos me to dai ir pro jek tų ra šy mas bei jų pa tei-ki mas (la bai svar bu no rint pub li-kuo ti sa vo moks li nius straips nius atei ty je) bei dau gy bė ki tų sun kių, ta čiau la bai įdo mių mo du lių.

Bai gus stu di jas, dar bo per spek-ty vos la bai įvai rios. Ga li ma dirb ti ana li zių ir ty ri mų kom pa ni jo se,

da ly vau ti ty ri mų pro jek tuo se (at ran dant li-gas ir vais tus). Bai gus aukš tes nio ly gio stu di-jas ga li ma tap ti dės ty to ju. Dėl pla taus dar bo pa si rin ki mo ga li my bių vi sa me pa sau ly je Bar bo ra ža da neap si ri bo ti vien Lie tu va ir Ang li ja. „Vi liuo si sa vo ži nias pa nau do ti vi so pa sau lio žmo nių la bui. No rė čiau tie sio giai pri si dė ti prie sa vo kraš to žmo nių ge ro vės,

ta čiau kaip ir ko kiu bū du tai pa vyks pa da-ry ti, šian dien dar ne ži nau“, – kil nius no rus var di jo Bar bo ra.

Trūks ta lai ko pra mo gomsBar bo ra pri pa žįs ta, kad jai mo ky tis uni-

ver si te te ge ro kai sun kiau nei gim na zi jo je. Vie nas di džiau sių iš šū kių – kal bos bar je ras. Vi sus ter mi nus (bio lo gi jos, che mi jos), ku-riuos jau pui kiai mo kė jo lie tu viš kai, mer gi-nai te ko iš nau jo mo ky tis ang lų kal ba. O kur dar nau ji ir ne ži no mi da ly kai... Vil ka viš kie-tė pri si me na, jog gim na zi jo je mo ky tis gim-tą ja kal ba bu vo leng va ir sma gu. Ten bu vo jau čia mas mo ky to jų rū pes tis, na muo se – tė-vų. Čia, Lon do ne, uni ver si te te, vis kas ki taip. Vi siš ka lais vė ir at sa ko my bė už sa ve.

Dar vie nu iš ban dy mu už sie ny je stu di-juo jan čiai Bar bo rai ta po nuo la ti nė lai ko sto-ka. Ji ti ki na, jog ant rai siais stu di jų me tais moks lai uži ma kone vi są lai ką. Lais va lai kio be veik ne lie ka. Be abe jo, jis pri klau so nuo as me ni nio lai ko pla na vi mo ir už duo čių at-li ki mo grei čio.

Bar bo ra yra kur so stu den tų ku ra to rė, taip pat pri klau so uni ver si te to „am ba sa do-riams“ (pa de da or ga ni zuo ti įvai rius sa vo aukš to sios mo kyk los ren gi nius ir šiai juo se at sto vau ti). Ka dan gi tai ne tu ri pa sto vaus ar griež to tvar ka raš čio, šią veik lą mer gi na ga li pri de rin ti prie stu di jų. Taip pat sa vo die not var kė je stu den tė sten gia si ras ti lai ko spor tui, o sa vait ga liais dir ba, nes, pa sak jos, pra gy ve ni mas Ang li jo je ga na bran gus, o sti-pen di jos už ge rą mo ky mą si ne ski ria mos.

Pri si min da ma sa vo klau si mų pil ną ap si-spren di mo lai ko tar pį B. Le ke šy tė abi tu rien-tams, pla nuo jan tiems moks lus tęs ti už sie-ny je, pa ta ria aiš kiai su si dė lio ti prio ri te tus. At vy kus į ki tą ša lį stai ga vis kas ga li ap virs ti aukš tyn ko jo mis. Rei kia bū ti pa si ruo šus vi-so kiems iš ban dy mams, ži no ti, dėl ko čia at-vy kai: už dar biau ti, stu den tau ti (pra mo gau-ti) ar stu di juo ti.

Auš ri nė VAŠ ČĖ GAI TĖ

Nuo moks lo me tų pra džios „Ąžuo lo“ pro gim na zi jos pir-mo kai kas dien ver tė ypa tin go ka len do riaus pus la pius ir skai čia vo moks lo die nas. Jie ne kant riai lau kė, ka da at vers pa sku ti nį jį – ŠIM TA DIE NIO – la pą. Prieš tai vi są sa vai tę mo ki niai ren gė kon cer tą tė vams: mo kė si dek la muo ti, kar to jo dai ne les ir šo kius. Šiam pro jek-tui ruo šė si ne tik vai kai, bet ir jų tė ve-liai. Mo kyk los ko ri do rių jie pa puo šė dar bais, su kur tais iš šim to da lių. Vi sus ste bi no ir ža vė jo šim ta ko jai iš įvai rių me džia gų, tor tas su šim tu žva ke lių, šim tai gry bų, šir de lių, pu pe lių, gin ta-rų, ąžuo lo la pų, šim ta žie dė gė lių pie va, mo kyk los ma ke tas.

Va sa rio 10 die ną pra vė rę mo kyk-los du ris pir mo kė liai su pra to, kad jų lau kia ne pap ras ta die na. Į sa vo kla sę jie trep sė jo spal vo tų pė de lių ta ku, o pa lu bė je skai čia vo ba lio nus. Su ti ku si mo ky to ja kiek vie ną pa puo šė žvaigž-de, ku ri liu di jo, jog šie mo ki niai – šim tą kar tų su ma nes ni. Ša lia kla sės du rų, ant mol ber to, ke ro jo bal tas ąžuo las, ku rio ša kos bu vo pa si ruo šu sios iš lai ky ti šim tą svei ki ni mų ma žie siems pro gim na zi jos mo ki nu kams. Bend ruo me nės na riai, pa ra-

šę lin kė ji mą, bu vo pa vai šin ti „džio vin tais šim ta ko jais“.

Šim tą ją die ną mo ki niai mo kė si neįp ras-tų da ly kų. Vy ko in teg ruo tos ma te ma ti kos, lie tu vių kal bos, dai lės pa mo kos. Vai kai at li ko įvai rias už duo tis, rei ka lau jan čias

ne tik ži nių, bet ir iš ra din gu mo: pri pil dė stik lai nius skai čių iki šim to, vi si kar tu sten gė si pa ra šy ti šim tą žo džių, skai čia vo rai des, klau sė pa sa kos apie bi tę Ma ją, dai-na vo Šim ta ko jo dai ne lę. Pa si ga mi nę Šim-ta die nio aki nius, ban dė pro juos pa žvelg-

ti į atei tį. Džiu gu, kad atei ty je šio je kla sė je užaugs daug mo ky to jų, po li-ci nin kų, dai ni nin kės ir šo kė jos, gais-ri nin kas, ūki nin kas bei di rek to rė. Šią die ną pir mo kai ta po skai ty to jais, nes „iš mo kę vi sas rai de les, jau ga li skai ty-ti kny ge les“.

Pro gim na zi jos bib lio te ki nin kė Da-lia Skin kie nė ma žie siems pa pa sa ko jo apie žy miau sias pa sau lio bib lio te kas, kny gos ke lią, su pa žin di no su skai ty to-jo el ge sio tai syk lė mis. Pir mo kams ji įtei kė skai ty to jo bi lie tus ir skir tu kus skai to mų kny ge lių pus la piams žy mė-ti. Pa mo kų pa bai go je vai kai džiau gė si links mai ir ne pas te bi mai pra bė gu sia die na, ku ri pa tvir ti no, jog per 100 die-nų mo kyk lo je pir mo kai daug ko iš mo-ko.

Pas ku ti nės pro jek to die nos po pie-tę į mo kyk lą pa svei kin ti pir mo kų su-si rin ko tė ve liai, ma my tės, mo čiu tės, bro liu kai ir se su tės. Šei mos na riai džiau gė si sa vo at ža lų pa sie ki mais, da ly va vo jų kon cer te, vai ši no vai kus na mi niais ska nės tais. Ti kiuo si, kad ypa tin ga šios sa vai tės nuo tai ka, džiu-gūs šim to sios die ne lės pri si mi ni mai

il gam pa si liks kiek vie no pir mo ko šir dy je, kad iš si pil dys vi sas šim tas drau gų pa lin kė-ji mų.

Ir ma KRIAU ČE LIŪ NIE NĖ„Ąžuo lo“ pro gim na zi jos

pir mo kų mo ky to ja

Pir mo kai jau šim tą die nų mo kyk lo je

Ne tik dvyliktokai švenčia šimtadienį.S

Bar bo ra Le ke šy tė džiau gia si, kad stu di juo ja tai, ką no ri stu di juo ti, ir ten, kur jau se niai sva jo jo.

S

REN KUO SI PRO FE SI JĄ

2016 m. vasario 25 d.žemė – visų namai / 5Tel.: (8 342) 20 803, 8 685 69 150, eglė100@gmail.com.

Ma ras ska ti na ma žin ti šer nų po pu lia ci jąEg lė MI ČIU LIE NĖ

Šer nams šiuo me tu – ne pa vy-dė ti nas lai ko tar pis. Lie tu vo je plin tant af ri ki niam kiau lių ma-rui (AKM) ieš ko ma veiks min gų prie mo nių šiai li gai su stab dy-ti. Tai gi šer nus nai ki na ne tik ma ras – tai da ry ti ska ti na mi ir me džio to jai.

Įt rauk ta ne vie na tar ny baŠį mė ne sį iš leis tu ap lin kos mi nist ro

Kęs tu čio Tre čio ko įsa ky mu, priim tu įgy ven-di nant Vals ty bi nės mais to ir ve te ri na ri jos tar ny bos (VMVT) di rek to riaus Jo no Mi liaus spren di mą, nuo va sa rio 15 iki 29 die nos Lie-tu vos miš kuo se nu ro dy ta su skai čiuo ti vi sus šer nus.

Tai pa da ry ti me džiok lės plo tams pri-skir to se te ri to ri jo se įpa rei go ti me džio-to jai, o ap skai tą koor di nuos re gio nų ap-lin kos ap sau gos de par ta men tai (RAAD). Re zer va tuo se ap skai ta rū pin tis pa ves ta Vals ty bi nei sau go mų te ri to ri jų tar ny bai.

Aps kai tos duo me nys tu ri bū ti su de rin-ti su RAAD ra jo no agen tū ro mis, VMVT te-ri to ri niais pa da li niais, miš kų urė di jų gi ri-nin ki jo mis.

Re mian tis ap skai tos re zul ta tais bus priim ti spren di mai, kaip veiks min giau už kirs ti ke lią AKM pli ti mui, ir nu sta ty tos to les nės prie mo nės šer nų po pu lia ci jai re-gu liuo ti.

Skai čiuo da vo ir anks čiauMe džio to jai į nu ro dy mus su skai čiuo ti

šer nus žiū ri ga na skep tiš kai ir tei gia, jog skai čiai tiks lūs tik rai ne bus. Tiks les nių re zul ta tų ga li ma ti kė tis ne bent švie žiai pa-sni gus, o šiuo me tu, kai že mė iš vi so ne pa-deng ta snie gu, žvė rių pėd sa kus pa ste bė ti ir ap skai tą at lik ti sun ku.

Ki ta ver tus, ko vą pra dė ti ves ti jau nik liai si tua ci ją vėl pa keis.

Ta čiau, kaip tei gė Vil ka viš kio ra jo no ap-lin kos ap sau gos agen tū ros spe cia lis tai, „iš vir šaus“ nu leis ti įsa ky mai ne dis ku tuo ja mi, o vyk do mi.

– Šer nai ir anks tes niais me tais bu vo skai čiuo ja mi, kaip ir įvai rūs ki ti me džio ja-

mie ji gy vū nai. Skai čiuo ja ma tam, kad bū tų nu sta ty ti su me džio ji mo li mi tai. Me džio to jai kiek vie nais me tais mums pa tei kia ata skai-tas, kiek jų plo tuo se yra brie džių, el nių, stir-nų, šer nų, bar su kų, vil kų ir ki tų žvė rių. Tik ta ata skai ta tu ri bū ti pa teik ta ne iki va sa rio pa bai gos, kaip šį kart, o iki ba lan džio 15 d., – aiš ki no agen tū ros ve dė jas Vi tas Ba kas.

Dviem ki lo met rams – vie nas šer nasPas ta rai siais me tais šer nų me džiok lės

ap ri bo ji mų nė ra – prie šin gai, dėl plin tan čio AKM ska ti na ma šiuos žvė ris nai kin ti.

VMVT siū lo dar la biau su griež tin ti me-džiok lės rei ka la vi mus, kad šių gy vū nų bū tų iš nai kin ta kuo dau giau, ir iki ba lan-džio 15 d. su re gu liuo ti šer nų po pu lia ci ją taip, jog vie na me me džiok lės plo to kvad-ra ti nia me ki lo met re bū tų ne dau giau kaip 0,5 šer no. Siū lo ma leis ti šer nams me džio ti nau do ti ne tgi nak ti nio ma ty mo prie tai sus ir tai kik lius, o ga li mai AKM už krės tuo se me džiok lės plo tuo se – gau dyk les-ap tva-rus. Me džio to jams, ku rie ne su me džio tų pa kan ka mai šer nų, bū tų atim ta tei sė į me-džiok lės plo tus.

Ta čiau pa tys me džio to jai ne su tin ka su

to kia po zi ci ja. Jie ne no ri iki to kio ly gio iš-nai kin ti šer nų ir tei gia, kad nė ra pa kan ka-mai įro dy mų, jog AKM plin ta tik per šiuos žvė ris. Anot vie no iš ra jo no me džio to jų, ypač gai la šau ti į pa te les: pa va sa rį nu šo-vęs šer nę ga li pa smer ki ba do mir čiai vi są va dą jau nik lių. Į to kį šer nų nai ki ni mo va-jų at sar giai žiū ri ir Ap lin kos mi nis te ri ja.

Ta čiau VMVT spe cia lis tai bai mi na si, kad ne nai ki nant šer nų pa vo jin ga sis AKM ga li iš plis ti ir į kiau lių ūkius, o ta da jau rei-kės nai kin ti ne tik šer nus, bet ir kiau les.

Iš mo kos už pa te lesSka ti nant nai kin ti šer nus, nuo lapk ri čio

vi du rio pra dė ta mo kė ti ir iš mo kas už su me-džio tas jų pa te les.

Už su me džio tą nuo 12 iki 24 mėn. am-žiaus pa te lę me džio to jams mo ka ma 50 eu-rų, nuo 24 mėn. – 100 eu rų.

Kaip tei gė Vil ka viš kio VMVT vyr. vet. gy-dy to ja ins pek to rė Ra mu nė Ja ku baus kie nė, mū sų ra jo ne to kios iš mo kas jau skir tos 17 kar tų.

– Ne re tai me džio to jams at ro do, jog šer nas pa gal svo rį tu rė tų bū ti vy res nis. Ta čiau kad bū tų nu sta ty tas am žius, mes į la bo ra to ri ją siun čia me mė gi nius, pa tys

„iš pirš to“ duo me nų ne lau žia me, – kal bė-jo spe cia lis tė.

Mo ka ir už gai še nasŠį mė ne sį VMVT pra ne šė dar vie ną nau-

jo vę: gy ven to jams bus mo ka mos iš mo kos už su ras tas šer nų gai še nas.

Ra dus šer no gai še ną, jos ne ga li ma ju-din ti. Apie ra di nį rei kia pra neš ti cent ri nei ar te ri to ri nei VMVT. Gai še nos ra di mo vie tą nu ro džiu siam ir pra šy mą už pil džiu siam gy ven to jui bus su mo kė ta 30 eu rų dy džio iš mo ka.

Tei gia ma, kad ope ra ty vus šer nų gai še-nų su nai ki ni mas ir vie to vių de zin fe ka vi-mas ma ži na AKM vi ru so pli ti mo ti ki my bę.

Pa sak Vil ka viš kio VMVT R. Ja ku baus kie-nės, kol kas apie ras tus nu gai šu sius šer nus į tar ny bą dar ne si krei pė nė vie nas ra jo no gy ven to jas.

Mūsų apskrityje šernai afrikiniu kiaulių maru neužsikrėtę. Autorės nuotr.S

FAKTAI

Pir ma sis AKM at ve jis Lie tu vo-je už fik suo tas 2014 m. sau sio mėn., ra dus nu gai šu sį šer ną. Nuo tos die nos li ga smar kiai iš pli to.

2014 m. Lie tu vo je af ri ki nis kiau lių ma ras nu sta ty tos 45 vie to se 76 šer nams, o per 2015 m. li ga nu sta ty ta jau 111 vie tų, diag no zė pa tvir tin ta 132 šer nams.

Nuo šių me tų pra džios Lie tu vo je jau už re gist ruo tos 26 vie tos, ku-rio se ras ti ar su me džio ti 28 AKM ser gan tys šer nai.

Vien praė ju sią sa vai tę už fik suo-tos sep ty nios vie tos, ku rio se nu-sta ty tas AKM. Li ga diag no zuo ta Ku piš kio, Vil niaus, Mo lė tų, Tra kų, Anykš čių ir Ig na li nos ra jo nuo se.

Lie tu vos kiau lių ūkiuo se už fik suo-ta 19 AKM at ve jų: 6 ži di niai 2014 me tais ir 13 – 2015 m. Šiuo me tu li gos pli ti mas ūkiuo se su stab-dy tas, pa sku ti nis at ve jis už fik-suo tas per nai rugp jū čio mė ne sį Tra kuo se.

s

s

s

s

s

At ši lus orams žve jai pra dė jo ir pa-va sa rio žve jy bos se zo ną upė se bei upe liuo se.Ta pro ga Ma ri jam po lės re gio no ap lin kos ap sau-gos de par ta men to Gy vo sios gam tos ap sau gos ins-pek ci ja suor ga ni za vo mė gė jų žūk lės kont ro lės rei-dą. Bu vo pa tik rin tos Še šu pės, Do vi nės, Ne mu no pa kran tės, taip pat – ir mū sų ra jo ne prie Pae že rių eže ro esan ti Kas ti nė.

Iš vi so pa rei gū nai ra do ir pa tik ri no 29 žve jus. Pa tik ri ni mo re zul ta tai – džiu gi nan tys: vi si žū-klautojai žu va vo tu rė da mi žve jo mė gė jo bi lie tus ir ne pa žei dė jo kio Mė gė jų žve jy bos vi daus van de-ny se tai syk lių punk to.

Tie sa, ki tą die ną gy vo sios gam tos ins pek to riai ga vo pra ne ši mą apie žve jy bos pa žei di mus mū sų ra jo ne, Klau su čių tven ki ny je.

In for ma ci ja pa si tvir ti no: nu vy kę prie van dens tel ki nio ins pek to riai ra do mū sų ra jo no gy ven to ją, žve jy bos ma sa lui nau do ju sį gy vą žu ve lę.

Pri min si me, jog pa gal Lie tu vo je ga lio jan čius įsta ty mus žve jy ba gy va žu ve le drau džia ma nuo sau sio 1 iki ba lan džio 20 die nos.

Žve jui su ra šy tas pro to ko las. Už to kį žve jy bos pa žei di mą nu ma ty tos bau dos nuo 115 iki 289 eu rų.

„San ta kos“ inf.

Dau gu ma žve jų – tvar kin gi

Jau pra si dė jo šie me ti nis priė mi mas į nee ta-ti nius ap lin kos ap sau gos ins pek to rius.Šian dien Ma ri jam po lės re gio no ap lin kos ap sau gos de par-ta men te vyks priė mi mo ko mi si jos po sė dis, per ku rį į vi-suo me ni nes nee ta ti nių ins pek to rių pa rei gas bus prii ma mi mū sų ap skri ties gy ven to jai.

Pag rin di nis šių žmo nių už da vi nys – pa dė ti ap lin kos ap-sau gos vals ty bi nės kont ro lės pa rei gū nams ko vo ti su pa žei-di mais ir už kirs ti jiems ke lią.

Nee ta ti niu ap lin kos ap sau gos ins pek to riu mi ga li tap ti kiek vie nas ne jau nes nis kaip 18 me tų ir ne prie kaiš tin gos re pu ta ci jos ap lin kos ap sau gos sri ty je ša lies pi lie tis. Į šias vi suo me ni nes pa rei gas ne ga li pre ten duo ti as me nys, ku rie teis ti už sun kius ir la bai sun kius nu si kal ti mus ar nu si kal-ti mus ap lin kai, taip pat baus ti ad mi nist ra ci nė mis nuo bau-do mis už tei sės pa žei di mus ap lin kos ap sau gos, gam tos iš-tek lių nau do ji mo, gam tos sri ty je.

No rin tie ji tap ti nee ta ti niais ins pek to riais tu ri iš lai ky ti eg za mi nus pa gal ap lin kos mi nist ro pa tvir tin tą pro gra mą.

Vil ka viš kio ra jo no ap lin ko sau gi nin kams šiuo me tu tal-ki na 13 nee ta ti nių ins pek to rių: 12 vy rų ir vie na mo te ris. Šie žmo nės da ly vau ja rei duo se, ste bi, kad ne bū tų da ro mi ap lin ko sau gos pa žei di mai, ir tei kia apie tai in for ma ci ją pa-rei gū nams, at lie ka ki tas funk ci jas.

Pa si bai gus me tams nee ta ti niai ins pek to riai tu ri pa-teik ti sa vo at lik tų dar bų ata skai tą. Jei ji ne pa tei kia ma, pa tei kia ma tuš čia ar dar bų nu veik ta per ma žai, ki tais me tais ko mi si ja įga lio ji mo ga li ir ne pra tęs ti.

„San ta kos“ inf.

Pa pil dys nee ta ti nių ins pek to rių gre tas

Šią sa vai tę Pae že rių eže ro van dens ly gis pa-ga liau pa sie kė sa vo įpras tą ri bą.Eže ras bu vo pa že min tas ly giai prieš me tus, vasario–kovo mė-ne siais, dėl pa se nu sių hid ro tech ni nių įren gi nių re konst ruk-ci jos. Tel ki nio van duo nu leis tas maž daug 1,70 met ro, o dėl ypač sau sos va sa ros ir dar šiek tiek nu se ko.

Bai gus dar bus ir ati da rius sklen des eže ras nie kaip ne-pa ki lo, nes gam ta kaip nie kad šykš tė jo lie taus. Ta čiau jau šį sa vait ga lį pa va sa ri nių po lai džių van duo su grą ži no eže rą į bu vu sį ly gį.

„San ta kos“ inf.

Eže ro van duo po metų grįžo į ankstesnį lygį

Tik pavasarinis atlydys grąžino Paežerių vandenį į senas „pozicijas“. Eglės MIČIULIENĖS nuotr.

S

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2016 m. vasario 25 d.

Redakcijos adresas: Vilniaus g. 23, 70142 Vilkaviškis „Santaka“ internete – www.santaka.info El. paštas: santaka.vlk@is.lt, reklama.vlk@is.lt

KORESPONDENTAI:

REDAKTORĖ Dangyra APANAVIČIENĖ (savivalda, politika) – (8 342) 20 800, 8 699 46 962.

REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Laima VABALIENĖ (kultūra, sportas) – (8 342) 20 801, 8 685 69 140.

Eglė KVIESULAITIENĖ (teisėsauga, medicina) (8 342) 20 802, 8 685 67 037,Eglė MIČIULIENĖ (jaunimo, aplinkosaugos temos) (8 342) 20 803, 8 685 69 150.Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ (verslas, interneto svetainė) (8 342) 20 804, 8 656 57 886,Andrius GRYGELAITIS (žemės ūkis, švietimas) (8 342) 20 806, 8 681 70 680,Renata VITKAUSKIENĖ (socialinės temos, religija) (8 342) 20 802, 8 685 21 442.

Elena SABALIAUSKIENĖ (stilistė-korektorė) (8 342) 20 806, 8 685 69 144.Vida DULSKIENĖ (finansininkė) (8 342) 20 807, 8 685 69 145.Ramūnas JASULAITIS (skelbimai), tel./faks. (8 342) 20 805, 8 685 17 286.Lijana DULSKYTĖ (dizainerė-maketuotoja) (8 342) 20 804, 8 656 53 432.

Leidėjas – UAB „Santakos laikraštis“Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjųasociacijos narys.Laikraštis įsteigtas 1945 m., reorganizuotas 1990 m.;išeina antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.Spausdino „Polska Press Sp. z.o.o. (RAB)“ spaustuvė.Ofsetinė spauda, 2 sp. l. Ind. 67305, SL 083

Tiražas – 5245 egz.Redakcijos darbo laikas: 8–17 val., pietų pertrauka –12–13 val. Šeštadieniais ir sekmadieniais nedirbame.

Pa si vaikš čio ji mas „Šir dies la bi rin tais“Ke tur va la kie čiai Lie tu vos vals-ty bės at kū ri mo die ną pa mi nė-jo vi si kar tu, su si rin kę į ne tra di-ci nį ren gi nį „Šir dies la bi rin tas“, ku rį or ga ni za vo Ke tur va la kių pa ra pi ja, bend ruo me nė, se niū-ni ja ir mo kyk la-dau gia funk cis cent ras. Šven tė pra si dė jo šv. Mi šio mis už vals ty bę, ku rias au ko jo ku ni gas R. Balt ru šai tis. Iš-kil min gą nuo tai ką su kū rė Ma ri jam po lės miš raus cho ro „Še šu pė“ (va do vas P. Pa vi-lio nis) at lie ka mos gies mės. Po to šven tės da ly viai rin ko si Ke tur va la kių bend ruo me-nės na muo se, kur vy ko šven ti nis kon cer-tas ir kraš tie tės N. Mi liaus kai tės-Blo žie nės nau jos poe zi jos kny gos „Šir dies la bi rin tas“ pri sta ty mas.

Su si rin ku siuo sius pa svei ki no Vil ka viš-kio sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos di rek to-rius V. Ga vė nas, Ke tur va la kių se niū nas G. Urb šys, Ke tur va la kių mo kyk los-dau gia-funk cio cent ro di rek to rė V. Šaukš čiu vie nė. Kal bė to jai pa brė žė, kaip šian dien svar bu veik ti vie nin gai ir at sa kin gai.

Vals ty bės pa gar ba pra si de da nuo pa-gar bos žmo gui. Iš mo kę gerb ti ir ver tin ti vie ni ki tus, dė ko da mi už ma žus ir di de lius

dar bus, bū si me stip rūs sa vo tau tos ser gė-to jai bei puo se lė to jai. Nuo pa gar bos sa vo

kraš to žmo nėms pra-si de da pa si di džia vi-mas ir sa vo vals ty be. To dėl šis ren gi nys ir bu vo skir tas iš Ke tur-va la kių ki lu sios poe-tės N. Mi liaus kai tės at mi ni mui pa gerb ti. Pri si mi ni mais apie ra šy to ją da li jo si li te ra-tū ros kri ti kė, kny gos „Šir dies la bi rin tas“ su da ry to ja, bu vu si poe tės stu di jų drau gė J. Riš ku tė. Ji pa sa ko jo apie skau džią poe tės vai kys tę, mo kyk li nius me tus, pra leis tus in-ter na ti nė je mo kyk-lo je, ir die nas, be si-

mo kant uni ver si te te. Vieš nia pri sta tė N. Mi liaus kai tės kū ry bą, ku rio je apie pa pras-tus kas die ni nius da ly kus kal ba ma ne pap-ras tai, at sklei džiant sa vi tą žo džio skam be-sį, ku riant iš skir ti nu mo įvaiz dį.

Su si rin ku sie ji tu rė jo ga li my bę pa si-klau sy ti poe tės ei lė raš čių, ku riuos skai tė Kau no na cio na li nio dra mos teat ro ak to rė I. Pa liu ly tė. Dai no mis ne vie no šven tės da-ly vio šir dį džiu gi no Ma ri jam po lės miš rus cho ras „Še šu pė“.

Pa si bai gus ren gi niui šven tės da ly viai iš si skirs tė pa ky lė ta šir di mi. Juk Va sa rio 16-oji – vil ties ži bu rys, įkve pian tis mus at-lik ti pa gar bos ver tus dar bus – kur ti lais vą, de mok ra ti nę vals ty bę, gerb ti lais vę ir tie-są, rem tis bend rys tės ir san tar vės dva sia. Bran gin ki me tai, ką tu ri me. Bū ki me gar-bin gi sau, sa vo ar ti mui, sa vo vals ty bei.

Auš ra BIS KIE NĖLie tu vių kal bos mo ky to ja

Pa dė ka – li te ra tū ros kri ti kei, kny gos „Šir dies la bi rin tai“ su da ry to jai Ja ni nai Riš-ku tei. Rū tos PRA NAI TIE NĖS nuo tr.

S

Ke tur va la kie čiai pa si džiau gė sa vo kraš tie tės Ni jo lės Mi liaus kai tės-Blo žie nės kū ry ba.

S

Ma ri jam po lės „Ar vi“ fut bo lo are no je įvy ko de šim ta sis šei-mų fut bo lo tur ny ras, ku ria me var žė si 25 šei mos iš įvai rių mies tų ir mies te lių. Tra di ci nis šei mų fut bo lo ren gi nys „Vie-nin ga šei ma“ or ga ni zuo ja mas nuo 2010 me tų.Pir mą kart jis įvy ko Ke tur va la kiuo se, mi-nint Tarp tau ti nę šei mos die ną. Nuo ta da šei mos ak ty viai įsi trau kė į šį tur ny rą, o kas met jų vis dau gė jo.

Skir tin gais me tų lai kais šei mos var žo si žais da mos fut bo lą ma nie že, fut bo lo sta dio-ne ar ba ant smė lio.

Tė vai ir vai kai da ly vau ja as me ni niuo se kon kur suo se, ku riuo se ten ka iš ban dy ti vis kaž ką nau jo.

Šie met tur ny re da ly va vo šei mos iš vi so Ma ri jam po lės re gio no, bu vo ir kau nie čių.

Iš mū sų ra jo no var žy bo se ko vo jo šei mos iš Vil ka viš kio, Lakš tu čių, Kark li nių, Gi žų, Bar daus kų bei Ada ma ri nos.

De ja, tarp nu ga lė to jų mū sų ra jo no at-sto vai ne pa te ko, o vi sus pri zus su si šla vė ma ri jam po lie čiai. Vis dėl to be ap do va no ji-mų na mo ne grį žo nė vie na šei ma. Vi siems tur ny ro da ly viams įteik tos at mi ni mo tau-rės.

Pri zus įstei gė Ma ri jam po lės ap skri ties fut bo lo fe de ra ci jos pre zi den tas Ro mas Ku-kis ir Ma ri jam po lės ta ry bos na rys Ra mū-nas Bu ro kas.

Ats ki rai bu vo ap do va no ti šei mos na rių kon kur so lai mė to jai.

Tė čio „Kant ry bės“ kon kur se nu ga lė jo Man tas Ki sie laus kas, ma mų rung ty je „Di-de lis ka muo lys, ma ži var tai“ ne nu ga li ma bu vo mo čiu tė Ra mu tė Kar ta vi čie nė, vai kų rung ty je „Kant ry bė“ nu ga lė jo Do mi ny kas Pu dže mys.

Mar ty nas KAR PA VI ČIUSŠven tės or ga ni za to rius

Ju bi lie ji nis šei mų tur ny ras su trau kė bū rį da ly vių

Čivinskų šeima iš Lakštučių turnyre nepralaimėjo nė vienų rungtynių. Gied riaus PRA NAI ČIO nuo tr.

S

Sa vait ga lį su žais ti du su si ti ki-mai Ky bar tų mies to krep ši nio pir me ny bė se A. Ža ko tau rei lai mė ti.Penk ta die nį pir mo sios į aikš te lę iš bė-go „Ke tur kai mio“ ir „Mė gė jų“ eki pos. Rung ty niau da mi be ke le to pa grin di-nių žai dė jų „Ke tur kai mio“ krep ši nin-kai ne su ge bė jo rim tai pa si prie šin ti „Mė gė jams“ ir skau džiai pra lai mė jo re zul ta tu 56:107. Nu ga lė to jams 28 taš-kus pel nė E. Rač kaus kas, pra lai mė ju-sie siems 17 taš kų su rin ko P. Va lai tis.

Ant rie ji į dvi ko vą sto jo „Žai bo“ ir „TNT“ krep ši nin kai. Šios rung ty nės vy ko vi siš kai pa gal ki tą sce na ri jų. Per vi są žai di mui skir tą lai ką pir ma vo tai vie na, tai ki ta ko man da ir tik sėk min-giau su žai dę rung ty nių pa bai gą pir mą-ją per ga lę pir me ny bė se šven tė „Žai bo“ spor ti nin kai. Jie var žo vus įvei kė re zul-ta tu 62:59. Prie per ga lės M. Gied rai tis pri si dė jo 20 taš kų, K. Žei mys – 12 taš-kų. „TNT“ ko man do je re zul ta ty viai žai-dė V. Šaukš čius ir A. Štri mai tis, pel nę po 12 taš kų.

Ry toj, va sa rio 26 d., 18 val., žais „Žai bas“ ir „Ke tur kai mis“, 19.30 val. – „TNT“ ir „Si med va“. Sek ma die nį, va-sa rio 28 d., 11 val., rung ty niaus „Mat-lau kys“ ir „Gud kai mis“, 12.30 val. – „Mė gė jai“ ir „Ro be da“.

Juo zas MU RI NASVyr. tei sė jas

Skir tin gas rung ty nių sce na ri jus

Ko vos dėl tau rėsŠį šeš ta die nį Vil ka viš kio Sa lo mė-jos Nė ries pa grin di nės mo kyk los spor to sa lė je vyks ra jo no krep ši-nio tau rės tur ny ro fi na li nės ko-vos.

14 val. dėl bron zos ap do va no ji-mų tar pu sa vy je kau sis „Gra žiš kiai“ ir ko man da „Gru pi nis pir ki mas.lt“, o 15.40 val. di džia ja me fi na le su si-tiks „Dub le riai“ ir „Ti ta nas“.

6 / skaitytojų laiškai

2016 m. vasario 25 d.

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.infoskelbimai / reklama / 7

Pirkite vištas ir vištaites! Vasario 26 d., penktadienį, prekiausime

metinėmis vištomis (3,5 Eur) ir jaunomis 5 mėnesių rudomis olandiškomis dedeklėmis vištaitėmis: Vilkaviškyje (prie turgaus) – 7.30 val., Gudeliuose – 7.45 val., Suvalkuose – 8 val., Karaliuose – 8.20 val., Giedriuose – 8.30 val., Klausučiuose – 8.40 val., Žaliojoje – 8.50 val., Daržininkuose – 9 val., Slabaduose – 9.15 val., Žyniuose – 9.25 val., Sūdavoje – 9.30 val., Alksnėnuose – 9.40 val., Opšrūtuose – 9.50 val., Pilviškiuose – 10.10 val., Ramoniškiuose – 10.40 val., Paežeriuose – 11 val., Gižuose – 11.15 val., Keturvalakiuose – 11.30 val., Karkliniuose – 11.45 val., Bačkiškiuose – 12 val., Mažuosiuose Būdežeriuose – 12.15 val., Pūstapėdžiuose – 12.20 val., Mockabūdžiuose – 12.35 val., Pašeimeniuose – 12.45 val., Lakštučiuose – 13 val., Geisteriškiuose – 13.10 val., Bartninkuose – 13.20 val., Gražiškiuose – 13.40 val., Užbaliuose – 13.50 val., Klampučiuose – 14 val., Virbalyje – 14.45 val., Pajevonyje – 15 val., Vištytyje – 15.15 val., Girėnuose – 15.25 val., Matlaukyje – 15.40 val., Kybeikiuose – 15.50 val., Kybartuose (prie turgaus) – 16 val. Tel. 8 611 51 770 (Alvitas). Užsk. 686

Pigiai – supjautas stambias atraižas, smulkias atraižas (prakurams), beržines ir alks-nines malkas (skaldytas arba kaladėmis). Atveža.Tel. 8 652 14 613. 39

Naudotus betoninius aptvarų stulpelius ir spygliuočių pjuvenas arba smulkintas šakas.Tel. 8 616 76 079. 695

UAB „Suvalkijos veršeliai“ brangiai – pienu girdomus mėsinius juodmargius, belgų mėlynuosius buliukus ir telyčaites. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Greitai pasiima.Tel. 8 634 23 551. 374

UAB „Galvijų centras“ – veršelius nuo 2 savaičių. Moka 6–21 proc. PVM. Atsiskaito iš karto. Tel.: 8 613 46 947, 8 655 20 645. 667

UAB „Galvijų eksportas“ brangiai – pienu girdomus buliukus ir telyčaites, belgų mėlynuosius veršelius. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Sveria elektroninėmis svarstyklėmis. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 646 81 037. 776

Ovidijaus Balčiūno individuali įmonė brangiai – veršelius. Pasiima patys. Sveria elektro-ninėmis svarstyklėmis. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 686 46 230. 219

Firma brangiai – pienu girdomus 2–8 savaičių 50–90 kg buliukus ir telyčaites, belgų mėlynuosius veršelius. Moka PVM priedus. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 612 34 503. 7761

Brangiai – karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka priedus. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 615 28 106. 372

UAB „Galvex“ brangiai – pienu girdomus mėsinius juodmargius, belgų mėlynuosius buliukus ir telyčaites. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Greitai pasiima. Tel. 8 699 75 181. 36Įmonė tiesiogiai – galvijus aukš-čiausiomis ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ supirkimo kainomis. Tel. 8 613 79 515. 876Brangiai – kiaules. Atsiskaito iš karto. Pasiima patys.Tel. 8 602 96 474. 434

Šeima išsinuomotų 1–2 kambarių butą Vilkaviškyje.Tel. 8 679 18 988. 476

Vilkaviškyje arba netoli jo išsinuo-motų arba pirktų komercinės paskirties sklypą (su miesto vandentiekiu ir kanalizacija arba galimybe įsivesti).Tel. 8 676 91 028. 673

Perka šienainio ritinius. Brangiai išsinuomotų dirbamos žemės.Tel. 8 630 96 357. 598

Taiso traktorius. Atvyksta į namus. Tel. 8 639 18 732. 696

Statybos įmonei, esančiai Vilka-viškio rajone, reikalingas darbų vadovas (meistras) nuolatiniam darbui. Tel. (8 342) 46 249. 478

Javų kombainą DRONNINGBORG 7200 (4,2 m pjaunamoji, smul-kintuvas, hidraulinė važiuoklė, pjaunamosios vežimėlis). Tel. 8 688 29 941. 613

Traktorių T-40AM, bulviasodę, kultivatorių, mėšlo kratytuvą, sėjamąją NORDSTEN.Tel. 8 630 93 471. 690

7 savaičių paršelius Gudkaimyje.Tel. 8 617 96 525. 692

Paršelius.Tel. 8 622 82 055. 693

Broilerių skerdieną.Tel. 8 618 34 798. 694

Melasą, 220 V ir 380 V grū-dų malūnus, traiškytuvus, ventiliatorius, elektrinius variklius, suvirinimo, melžimo aparatus, runkelių tarkavimo mašinas, pieno separatorius, sviestmušes, plastikines 200, 600, 1000 l talpyklas, didmaišius, raudonuosius dobilus, motiejukus, svidres, eraičinus, mišinius. Pristato. Tel. 8 671 52 660. 145

Įvairios paskirties bulves, vasarinius miežius, burokėlius pašarui. Tel. 8 612 99 463. 632Pjuvenas kurui. Gali pristatyti.Tel. 8 698 06 883. 335AKCIJA! Malkos rąsteliais: alks-ninės (22 Eur už erdm), beržinės (24,50 Eur už erdm), uosinės (28 Eur už erdm), ąžuolinės (27,5 Eur už erdm). Pristato nemokamai. Tel.: 8 645 34 667, 8 610 45 504. 1012

2 kambarių butą Aušros g., Vilkaviškyje (IV a., 50 m²).Tel. 8 685 69 145. 5583

1 kambario butą su patogumais Kybartuose. Tel. 8 612 87 032. 611

RENAULT SCENIC MEGANE (1997 m., 1,9 l, dyzelis, TA).Tel. 8 610 88 957. 688

800 l purkštuvą (15 m pločio, kopijuoja dirvos paviršių).Tel. 8 662 43 859. 689

2,7 m grūdų sėjamąją, savivartę priekabą, srutvežį, malūną, bulvių rūšiuotuvą, bulviasodę, ritinių griebtuvus. Tel. 8 699 86 394. 615

Veršingą telyčią (veršiuosis vasario pabaigoje).Tel. 8 620 30 809. 691

PERKA

ĮVAIRŪSPARDUODA

Parduoda • akmens anglis (palaidas ir sufasuotas po 25 kg) • durpių briketus

Vilkaviškio geležinkelio stotyje. Tel.: (8 342) 52 218, 8 614 45 410.

Užsk. 35

Užsk. 5848

akmens anglimis, briketais, fasuotomis granulinėmis anglimis

(laikomos po stogu).

UAB „Aurelitas“Tel.: (8 342) 58 611,

8 683 84 660, 8 686 75 830. • Atlieka vandentiekio ir nuotekų prijungimo darbus prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. • Darbus atlieka su savo arba užsakovo medžiagomis. • Gauna prijungimo sąlygas UAB „Vilkaviškio vandenys“. • Sutvarko visus dokumentus. • Nuomoja mini ekskavatorius.

Užsk. 4512

♦ Pramonės g. 13, Vilkaviškis (buvusio konservų fabriko

teritorijoje, centriniai vartai). Tel.: (8 342) 51 512, 8 687 35 487.

Anglys, durpiųbriketai

♦ Vištyčio g. 48, Kybartai(šalia prekybos centro „Norfa“,

kuro bazės teritorijoje). Tel.: (8 342) 30 130, 8 615 25 562. ♦ Vysk. A. Karoso g. 13,

Vilkaviškis (prie buvusio techninės apžiūros centro).

Tel.: (8 342) 69 266, 8 615 72 060.

A

IŠSIM

OKĖT

INAI

RA

UB V

ILKDA

U

ABVILKDARA

A

Užsk. 1285

Liūdesys, skausmas ir netektis peržengė Jūsų namų slenkstį.Dėl mylimo tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Skirmutę Melnikienę.VšĮ Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai 701

UŽJAUČIAME

AKCIJA. Pigiai ir nuolat – sausas alksnines ir beržines skaldytas malkas, stambias sausas juodalksnines supjautas ir nesupjautas atraižas, smulkias atraižas prakurams. Taiko nuolaidas. Atveža nemokamai.Tel.: 8 610 45 504, 8 645 34 667. 1013

PIGIAUSIAI! Malkas (skaldytos, kaladėmis, rąsteliais). Atraižas (supjautos ir nesupjautos (pakais), stambias alksnines atraižas, atraižas prakurams. Nuolatiniams klientams taikomos nuolaidos. Atveža nemokamai. Tel.: 8 609 73 915, 8 690 27 280. 1014

Malkos Jūsų namų jaukumui! Skaldytos beržinės ir alksninės malkos. Supjautos stambios atraižos ir smulkios atraižos prakurams. Atraižos pakais. Atveža. Tel. 8 641 78 208. 40

Pigiai – sausas skaldytas beržines malkas, stambias visiškai sausas alksnines supjautas ir nesupjautas atraižas (pakais), smulkias atraižas prakurams (sausos). Atveža nemokamai. Tel.: 8 612 63 938, 8 637 76 992. 490

Akcija! Pigiau nerasite! Sausas skaldytas arba kaladėmis beržines, alksnines malkas, stambias supjautas ir nesupjautas atraižas (pakais) bei smulkias atraižas prakurams (sausos). Pastoviems klientams taikomos nuolaidos. Atveža nemokamai. Tel.: 8 683 08 661, 8 612 63 938. 2397

Taiso akordeonus ir armonikas.Tel. 8 679 16 470. 697

Reikalingas (-a) veterinarijos farmacininkas ( -ė) dirbti naujai atidaromoje veterinarijos vaistinėje. Būtinas vet. gydytojo arba felčerio išsilavinimas. Tel. 8 609 97 785. 439

Reikalingas darbininkas, mo-kantis tvarkytis ūkyje, turintis B kategorijos vairuotojo pažy-mėjimą, sąžiningas, atsakingas, be žalingų įpročių. Tel. 8 612 17 831. 698

Stogų dengimo, renovacijos, apdailos ir kiti statybos bei remonto darbai. Tel. 8 630 24 343. 634

Kalvarijoje organizuojami A, B, BE, C, CE kategorijų vairuotojų, TR1, TR2, SZ traktorininkų, SKM keturračių motociklų vairuotojų mokymo kursai. Keičia seno pavyzdžio traktorininko pažymėjimus į naujus. Tel.: (8 343) 21 847, 8 650 41 400, 8 699 88 498, 8 670 72 210, el. p. brazaitis.k@gmail.com. 399Parduoda dalimis AUDI B4 (1995 m., 1,9 l, TDI), VW PASSAT CARAVAN TDI (1999 m., 1,9 l, 81 kW), du VW PASSAT B5 (1998 m., 1,9 l, TDI, 66 kW ir 1,8 l, sedanai), VW GOLF IV (1999 m., 1,4 l, hečbekas ir 1,9 l, TDI), VW BORA (1999 m., 1,6 l ir 1,9 l, TDI), VW SHARAN TDI (1998 m., 1,9 l), AUDI A6 CARAVAN TDI (2000 m., 2,5 l), AUDI A4 CARAVAN TDI (1998 m., 1,9 l, sedanas), AUDI C4 (1992 m., 2,8 l, benzinas), AUDI B4 TDI (1995 m., 1,9 l), AUDI 100 C4 TDI (1994 m., 2,5 l, 85 kW), VW GOLF V TDI (2005 m., 2 l), VW TOURAN TDI (2006 m., 2 l), VW PASSAT (1991 m.). Perka automobilius ardyti. Tel. 8 657 39 339. 6299Kasa tvenkinius, daro pylimus, šlaitus, lygina, nuomoja vikšrinius ekskavatorius. Tel. 8 640 50 090. 313

Remontuoja traktorius, kombainus, vairo, hidraulo ir elektros sistemas. Virina pusautomačiu suvirinimo aparatu (lituoja ir virina aliuminį). Atvyksta. Tel. 8 682 92 203. 593

Atlieka vidaus ir išorės apdailos darbus, šiltina sienas, keičia stogus, įrengia elektros insta-liaciją ir atlieka kitus statybos darbus. Tel. 8 618 33 002. 651

Taiso ir gamina avalynę. Keičia avalynės padus, gamina ir pritaiko modelius pagal Jūsų koją. Pigiau parduoda avalynę gamintojo kainomis. Avalynė gaminama iš natūralios odos bei natūralių pamušalų. Kokybiškomis medžiagomis taiso kuprines, rankines ir kt. odinius gaminius. Suteikia garantiją. Vytauto g. 95, Vilkaviškis (pirties patalpose). Tel.: (8 342) 51 364, 8 685 85 231. 4439

Pagal užsakymus išpjauna ir parduoda statybinę medieną. Parduoda supjautas atraižas ir įvairias malkas. Tel.: 8 614 09 390, 8 654 74 140. 830

Prašo atsiliepti žmones iš Pilviškių, Vilkaviškyje pirkusius minkštųjų baldų komplektą.Tel. 8 616 49 107. 699

Giedriuose dovanoja presuotus šiaudus. Tel. 8 608 66 856. 700

Užsk. 386

Užsk. 683

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2016 m. vasario 25 d. 8 / įvairenybės

Jei nebus debesų, pilnatis ryškiai švies iki antradienio.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.

S

Ket vir ta die nį daug kur pro gno zuo ja mi trum pi kri tu liai, pūs vi du ti nio stip ru mo piet va ka rių, va ka rų vė jas. Tem pe ra tū ra die ną šiek tiek per kops nu lį laips nių.

Penk ta die nį trum pi kri tu liai pro gno-zuo ja mi tik kai ku rio se vie to vė se. Nak tį oras at šals iki 0–5 laips nių šal čio, tem pe ra-tū ra die ną pa kils iki 0–4 laips nių ši lu mos.

Svy ruos apie nu lį

Sū du va ar Su val ki ja rei kė tų va din ti Už ne mu nės kraš tą?Pag rin di nis da bar ti nės Lie tu vos et ni nės sri ties pa va di ni mas yra Su val ki ja (su val-kie čių gy ve na ma Lie tu vos da lis), ša lu ti nis var do va rian tas – Sū du va. Ki taip sa kant, žo dis Sū du va pa var to ja mas kaip Su val ki jos si no ni mas.Var das Sū du va var to ti nas dau giau sia is-to ri nia me kon teks te – tai is to ri nės sri ties, ku rio je kaž ka da gy ve no sū du viai (jot vin giai ar gal tiks liau – šiau ri niai jot vin giai), pa va di-ni mas.Dar pla tes nis pa va di ni mas yra Už ne mu nė – sri tis kai ria ja me Ne mu no kran te, žy min ti pla tes nę te ri to ri ją, į ku rią įei na ir va ka rų dzū kai.

KALBOS PATARIMAI

Vasario 25 d. Dabinta, Egilas, Notangas, Notangė, Rasa, Rasuolė, Regimantas, Viktoras

Vasario 26 d. Aleksandra, Aleksandras, Aleksas, Alė, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra

s

s

VARDINĖS

IŠM

INTI

S Jei galite apie ką nors svajoti, vadinasi, galite ir padaryti.

Voltas DISNĖJUS

Va sa rio 26–27 d., 17 val., Vai-kų ir jau ni mo cent ro ki no sa lė je bus ro do mas veiks mo tri le ris „Pas ku ti nė tvir to vė“ (JAV). Bi lie to kai na 0,87 Eur.

Vai kų ir jau ni mo cent ro dai-lės stu di jos 25-me čiui skir tą pa ro dą Vil ka viš kio pa ra pi jos na muo se kvie čia ma ap lan ky-ti va sa rio 27 d., šeš ta die nį, nuo 11 iki 18 val. Nuo ko vo 1 die nos pa ro da bus eks po nuo-ja ma Al vi to pa grin di nė je, o vė liau ir ki to se mo kyk lo se.

Pa gy ve nu sių žmo nių klu bo „Ru de nė lis“ na riai į ata skai-ti nį su si rin ki mą „Auš ros“ gim na zi jos sa lė je kvie čia mi va sa rio 27 d., 13 val. Po to nu-ma to mas sve čių kon cer tas ir su neš ti nės vai šės.

Vil ka viš kio kraš to mu zie jus kvie čia fi la te lis tus ir be si do-min čiuo sius kraš to is to ri ja su si pa žin ti su Lie tu vos ne-prik lau so my bės at kū ri mo die nai skir ta pa ro da „Nep-rik lau so mos Lie tu vos fi la-te li ja ir fa le ris ti ka“. Pa ro da pa reng ta iš mu zie jaus fon dų

s

s

s

s

(iš JAV at siųs ta K. Ka ru žos ko-lek ci ja ir kt.).

Va sa rio 26 d., 19.30 val., Pil-viš kių kul tū ros na muo se kon cer tuos tarp tau ti nio kon-kur so „Kau nas So no rum“ lau rea tas, fes ti va lio „Mu zi-kos erd vės“ ly de ris Ovi di jus Mi niaus kas. Skam bės ope re-čių ari jos, est ra dos šla ge riai, ge riau sios V. Šiš kaus ko ir E. Ku čins ko dai nos. Kon cer tą ves iliu zio nis tas Vy tau tas Dir žins kas. Bi lie to kai na 5 Eur, vai kams – 2 Eur.

Ko vo 1 d., 14 val., Ky bar tų Kris ti jo no Do ne lai čio gim-na zi jos spor to sa lė je vyks su si ti ki mas su Lie tu vos svei-kuo lių są jun gos pre zi den tu Dai niu mi Ke pe niu. Jis skai-tys pa skai tą „Svei ka ta be vais tų“. Kvie čia mi vi si no rin-tys pa si klau sy ti.

Ko vo 5 d., 18 val., Vil ka viš kio kul tū ros cent re į jaus min gą fla men ko spek tak lį žiū ro vus pa kvies ener gin gie ji is pa-nai – fla men ko me no gru pė „Amo ro dio“.

s

s

s

KAS? KUR? KA DA?

SURAŠYKITE Į BRĖŽINUKŲ KVADRATĖLIUS (9 LANGELIŲ) SKAIČIUS NUO 1 IKI 9 TAIP, KAD NEI EILUTĖSE, NEI STULPELIUOSE SKAIČIAI NESIKARTOTŲ. ATSAKYMĄ SUŽINOSITE IŠRINKĘ SKAIČIUS IŠ MAŽAIS SKAITMENIMIS PAŽYMĖTŲ LANGELIŲ.

SUDOKU Teisingas vasario 18 d. spausdinto sudoku atsakymas – 8742 ir 8731.

s

Sudarė Egidijus ŠALKAUSKIS

ŠIANDIEN

Saulė tekėjo

Saulė leisis

Dienos trukmė

Žuvys (02 20–03 21)

Pilnatis iki vasario 29 d.

17 mėnulio diena

07:2117:4410:23

Ren ka kny gas, kal ba si apie gy ve ni mąVėl su si kau pė pluoš te lis mū sų skai ty to jų laiš kų apie įvai rius ren gi nius ir veik las.

Vil ka viš kio vai kų lop še lio dar že lio „Pa sa-ka“ „Kiš ku čių“ gru pės auk lė to ja Re na ta MA TU KY NIE NĖ vi sos įstai gos bend ruo-me nės var du pa dė kos žo džius sky rė Gra-žiš kių bend ruo me nės na riams ir Šy vio šok di ni mo ko man dai, ku ri Už ga vė nių ry tą su gu žė jo į dar že lio kie mą ir la bai pra džiu-gi no ma žuo sius. Šven ti nia me šur mu ly je ne trū ko links mos mu zi kos, šo kių ir, ži no-ma, bly nų. Vis kas bai gė si žie mos sim bo lio – Mo rės su de gi ni mu.

Įvy ko ne vie nas ren gi nys, skir tas Me tų kny gos vai kams rin ki mams. Vil ka viš kio vie šo sios bib lio te kos Vai kų li te ra tū ros sky riaus ve dė ja Al vi na RADŽ VI LIE NĖ pa ra šė apie bib lio te kos ir VJC vai dy bi nių imp ro vi za ci jų bū re lio, va do vau ja mo Ilo-nos Vilt ra kie nės, su reng tus su si ti ki mus, į ku riuos bu vo pa kvies ti „Pa sa kos“ vai kų lop še lio-dar že lio ug dy ti niai ir pra di nės mo kyk los tre čio kai. Jiems pa pa sa ko ta apie Me tų kny gos rin ki muo se da ly vau jan čias

kny ge les, iš kai ku rių pa skai ty tos iš trau-kos, o imp ro vi za ci jų bū re lio na riai pa ro dė vai di ni mus pa gal dvi pen ke tu ko kny gas: B. Mar cin ke vi čiū tės „Gė li nin kę“ ir T. Dir gė-los „Apie ra ga ną Šio kią to kią“. Bib lio te ki-nin kė pa si džiau gė „Pa sa kos“ ir „Bu ra ti no“ dar že lių ug dy ti nių pie ši niais pa gal R. Stan-ke vi čiaus kny gą „Pū gos du rys“. Jie iš siųs ti Me tų kny gos rin ki mų or ga ni za to riams. Pie ši nius ga li ma pa ma ty tu bib lio te kos sve-tai nė je www.vil ka vis kis.rvb.lt.

Vil ka viš kio pra di nės mo kyk los bib lio-te kos ve dė ja Ge ma ISO DIE NĖ pra ne šė, kad šio je ug dy mo įstai go je lan kė si vai kų kny gos rin ki muo se da ly vau jan čios kny ge-lės „Ade lės die no raš tis“ au to rė ir iliust ruo-to ja Ra mu tė Sa vic ky tė. Ji pa pa sa ko jo apie sa vo kū ry bą, pie šė „Ade lės die no raš čio“ per so na žus, at sa ki nė jo į klau si mus.

Iš Ke tur va la kių mo kyk los-dau gia funk-cio cent ro ga vo me Rū tos PRA NAI TIE-NĖS ir In gos KUN CE VI ČIE NĖS ži nu tę apie keturiolikmečių–šešiolikmečių mo-ki nių su si ti ki mą su Vil ka viš kio li go ni nės aku še re-gi ne ko lo ge Ai da Tu mie nė. Gy dy-to ja kal bė jo apie žmo gaus ly ti nę bran dą, jau nų žmo nių virs mą suau gu siais. Ji pa-

lie tė daug svar bių ir ypač jau ni mui ak-tua lių klau si mų: mei lės, pa gar bos vie no ki tam, gy vy bės at si ra di mo, ly ti nių san ty-kių, šei mos ir kt.

Vil ka viš kio ra jo no neį ga lių jų drau-gi jos pir mi nin kė Va lė MA SI LIŪ NIE NĖ pri mi nė šios or ga ni za ci jos mi si ją su bur ti neį ga lius žmo nes bend ra vi mui, tar pu sa-vio pa gal bai, užim tu mui ir poil siui, pro-pa guo ti to kių as me nų in teg ra ci ją ir rea-bi li ta ci ją, su pa žin din ti su jos kryp ti mis ir me to dais. Tai įgy ven din ti drau gi jai pa de da da ly va vi mas pro gra mo se, so cia li-nės rea bi li ta ci jos pa slau gų neį ga lie siems pro jek te.

Kiek vie nas su si do mė jęs ir tu rin tis fi zi nę ne ga lią žmo gus tu ri ga li my bę da ly vau ti drau gi jos veik lo je, at vyk ti į or ga ni zuo ja mus mo ky mus, užim tu mo ren gi nius, da ly vau ti pro gra mo je ir gau ti pa slau gas. Vil ka viš kio ra jo no neį ga lių jų drau gi ja įsi kū ru si ad re su: Vy tau to g. 95, Vil ka viš kis (pir ties pa tal po se). Dėl as me-ni nio asis ten to pa slau gų pra šo ma tei rau-tis tel. (8 342) 51 888.

Užsk. 682

IŠ RE DAK CI JOS PA ŠTO

ORAI 3 / -5

GY DY TO JŲ KER ŠANS KŲ KLI NI KA

V. Ku dir kos g. 5, Ma ri jam po lėVai kų kar dio lo gė med. dr. doc. Ra mu nė Van ke vi čie nė – aukš čiau sio ly gio kon sul-ta ci jos bei ult ra gar si nis vai kų ir paaug lių iš ty ri mas dėl vi sų šir dies veik los su tri ki-mų: skaus mo, ūže sių, EKG pa ki ti mų, šir dies ydų. Spor tuo jan čių vai kų šir dies ty ri mas, fi zi nio krū vio ri bų nu sta ty mas. Iš ti ria nėš čią sias dėl ga li mos vai siaus šir-dies pa to lo gi jos, šir dies ydų.

Vai kų kar dio lo gas Gied rius Va liu lis – pro fe sio na lios kon sul ta ci jos, ult ra gar si-nis šir dies veik los iš ty ri mas (tu rint siun ti-mą, ap mo ka TLK).Re gist ra ci ja tel.: (8 343) 92 233, (8 343) 75 550, 8 655 92 233, www.gkk.lt.

Užsk. 687

„Santaką“ redakcijoje galite užsiprenumeruoti nuo bet kurios dienos.

santaka_nr022_1p.pdfsantaka_nr022_2p.pdfsantaka_nr022_3p.pdfsantaka_nr022_4p.pdfsantaka_nr022_5p.pdfsantaka_nr022_6p.pdfsantaka_nr022_7psl.pdfsantaka_nr022_8p.pdf